Ekskavatoriaus ir traukinio susidūrimas: kas atsako už daugiau nei 110 000 Eur žalą?
Kartais sudėtingiausi ginčai kyla ne dėl to, kas sukėlė įvykį, o dėl to, kas pagal įstatymą ir sutartį privalo atlyginti jo padarinius. Advokatė Asta Jakštienė ir advokato padėjėja Reda Rimkienė sėkmingai atstovavo klientui byloje, kurioje buvo sprendžiami sutartinės ir deliktinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimai.
Advokatų kontoros klientas išnuomojo ekskavatorių kitai bendrovei. Ši bendrovė, turėdama tokią teisę pagal sudarytą nuomos sutartį, ekskavatorių perdavė subnuomos pagrindais naudotis trečiajam asmeniui (subnuomininkui), kuris vykdė geležinkelio infrastruktūros remonto darbus.
Darbų atlikimo metu įvyko avarija – ekskavatorius kirto geležinkelio bėgius tam neskirtoje vietoje ir susidūrė su traukiniu. Atlikus geležinkelio transporto eismo įvykio tyrimą, nustatyta, kad ekskavatorius ant bėgių užvažiavo neteisėtai. Tyrimo metu taip pat konstatuota, kad ekskavatoriaus operatorius atvyko į kitą nei buvo numatyta vietą, o darbų vadovas suderino geležinkelio kelių kirtimą nenutraukus traukinių eismo, nesulaukus darbams atlikti numatytos traukinių eismo pertraukos ir neužtikrinus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi. Dėl šių veiksmų kliento ekskavatorius buvo sugadintas nepataisomai.
Atrodytų, kad atsakymas paprastas – jei avariją lėmė ekskavatorių valdžiusio asmens veiksmai, žalą turėtų atlyginti tas, kas tuo metu faktiškai vykdė darbus. Tačiau teisiškai situacija buvo gerokai sudėtingesnė. Byloje kilo ginčas tarp ekskavatoriaus nuomotojo (mūsų kliento), nuomininko (įmonės, išsinuomojusios iš kliento ekskavatorių) ir subnuomininko (įmonės, vykdžiusios geležinkelio infrastruktūros remonto darbus, naudojant ekskavatorių), kas atlygins ekskavatoriaus nepataisomu sugadinimu padarytą žalą. Klientas teisme pareiškė reikalavimus dėl nepataisomai sugadinto ekskavatoriaus vertės, negautų pajamų ir kitų, dėl įvykio patirtų, nuostolių atlyginimo. Kliento ieškinys nuomininkui buvo grindžiamas sutartine civiline atsakomybe, o subnuomininkui – deliktine civiline atsakomybe.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ekskavatoriaus nuomotojo, t. y. kliento, ir subnuomininko jokių sutartinių santykių nebuvo, todėl taikyti deliktinę atsakomybę vien dėl to, kad subnuomininkas faktiškai naudojosi ekskavatoriumi, nėra pagrindo. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią negalima kartu taikyti sutartinės ir deliktinės atsakomybės tais atvejais, kai žala kyla iš sutartinių santykių. Todėl buvo pripažinta, kad prieš mūsų klientą turi atsakyti tik ekskavatoriaus nuomininkas, o ne subnuomininkas, kuris valdė, naudojosi ekskavatoriumi žalos padarymo metu.
Nuomininkas, t. y. įmonė, kuriai mūsų klientas išnuomojo ekskavatorių, su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinėje instancijoje nuomininkas argumentavo, kad neturėtų atsakyti už žalą, nes ekskavatorių naudojo subnuomininkas, o avariją sukėlė trečiųjų asmenų veiksmai. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas paliko pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą.
Teismas pabrėžė kelis itin svarbius principus. Pirma, nuomos sutartyje nuomininkas buvo aiškiai įsipareigojęs užtikrinti ekskavatoriaus apsaugą, atsakyti už jo būklę visą nuomos laikotarpį, sugadinus ekskavatorių visiškai atkurti jo būklę, o praradus ar nepataisomai sugadinus – atlyginti visus nuomotojo nuostolius. Antra, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ekskavatorius buvo perduotas subnuomininkui, nepašalina nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją. Priešingai – Civilinis kodeksas numato, kad nuomininkas atsako ir už tų asmenų veiksmus, kuriems pats suteikė teisę naudotis išsinuomotu turtu.
Byloje taip pat buvo nustatyta, kad ekskavatorių įvykio metu valdė operatorius, kurį buvo pasamdęs būtent nuomininkas. Todėl nuomininkas negalėjo išvengti atsakomybės remdamasis tuo, kad tiesioginius veiksmus atliko subnuomininkas.
Svarbu ir tai, kad kitoje – administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas netaikyti administracinės atsakomybės ekskavatoriaus operatoriui nepakeitė civilinės bylos baigties. Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad administracinė ir civilinė atsakomybė yra savarankiški institutai, turintys skirtingus taikymo pagrindus.
Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tenkino kliento ieškinį ir priteisė jo naudai 110 000 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ką verta žinoti verslui? Ši byla yra reikšminga visiems, kurie nuomoja ar nuomojasi techniką, transporto priemones ar kitą vertingą turtą. Teismai dar kartą aiškiai patvirtino, kad: 1) nuomininkas negali išvengti sutartinės atsakomybės vien todėl, kad išsinuomotą daiktą perdavė naudoti kitam asmeniui (subnuomininkui), net ir esant nuomotojo sutikimui; 2) už išnuomoto turto išsaugojimą nuomotojui pirmiausia atsako tas, kuris tokį įsipareigojimą prisiėmė pagal nuomos sutartį; 3) administracinės atsakomybės nebuvimas savaime nepanaikina civilinės atsakomybės.
Ši laimėta byla primena, kad verslo santykiuose sudarant nuomos ar subnuomos sutartis, verta iš anksto įvertinti, kam bei kokia apimtimi teks atsakomybė, jei įvyktų nenumatytas incidentas ir dėl to kiltų žala.
Publikuota 2025-12-08
