Kai kaltinimų nepakanka: apygardos teismas paliko galioti klientės išteisinamąjį nuosprendį
Dažnai visuomenėje vyrauja nuomonė, kad jeigu konflikto metu nukenčia pareigūnas, baudžiamoji atsakomybė yra neišvengiama. Tačiau baudžiamojoje teisėje sprendimus lemia ne emocijos ar prielaidos, o faktai, įrodymai ir įstatymai.
Tai dar kartą patvirtino advokatų profesinės bendrijos „JLEGIS“ Jakštienė ir partneriai laimėta byla, kurioje Klaipėdos apygardos teismas atmetė tiek prokuratūros, tiek nukentėjusiojo policijos pareigūno apeliacinius skundus ir paliko galioti klientei palankų pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
Klientė buvo kaltinama tuo, kad policijos pareigūnams atliekant tarnybines funkcijas pasipriešino jų teisėtiems veiksmams, sukeldama pareigūnams fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydama sveikatą. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, išsamiai išnagrinėję bylos aplinkybes ir įvertinę surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad vien konflikto ar fizinio kontakto fakto nepakanka baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį kilti. Teismai pažymėjo, kad šio straipsnio dispozicija apima aktyvų, smurtinį pasipriešinimą teisėtiems viešojo administravimo funkcijas vykdančių pareigūnų veiksmams. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad klientės veiksmai buvo nulemti siekio išvengti jos atžvilgiu taikomos fizinės prievartos, o policijos pareigūnų veiksmai konkrečioje situacijoje buvo įvertinti kaip nebūtini ir neproporcingi. Dėl šių priežasčių teismai konstatavo, kad klientės veiksmuose nėra visų BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl ji pagal šį kaltinimą buvo išteisinta.
Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados dėl nukentėjusiojo policijos pareigūno patirto sužalojimo masto klientės sulaikymo metu. Specialistų išvadose konstatuota, kad policijos pareigūnui nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ginčo įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paskirta teismo ekspertizė vienareikšmiškai paneigė šias išvadas ir nustatė, kad pareigūnas sveikatos sutrikdymo, vis dėlto, nepatyrė.
Klientės atstovė gynėja Asta Jakštienė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti visų klientei inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Byloje buvo nuosekliai argumentuojama, kad klientės veiksmai nebuvo nukreipti į policijos pareigūnų sužalojimą, fizinio skausmo sukėlimą ar sąmoningą pasipriešinimą jų teisėtiems veiksmams. Susiklosčius itin įtemptai situacijai, klientė reagavo spontaniškai, siekdama išvengti jos atžvilgiu naudojamos policijos pareigūnų fizinės prievartos. Gynėja Asta Jakštienė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog klientė veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia ar, kad siekė sukelti policijos pareigūnams fizinį skausmą. Taip pat buvo argumentuojama, kad konkrečioje situacijoje panaudoti policijos pareigūnų veiksmai neatitiko būtinybės ir proporcingumo principų, todėl klientės reakcija turi būti vertinama atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, o ne atskirai nuo visos situacijos konteksto.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiais gynėjos Astos Jakštienės argumentais ir konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, jog klientė veikė taip, kaip buvo nurodyta policijos pareigūno ir porokuratūros kaltinimuose. Klaipėdos apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis ar vien tik įvykio pasekmėmis. Svarbu ir tai, kad teismas ne tik paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį, bet ir priteisė mūsų klientei visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kodėl ši byla svarbi ne tik mūsų klientei? Ji primena, kad kiekvienas žmogus turi teisę į teisingą procesą ir veiksmingą gynybą. Pareikšti kaltinimai nėra nuosprendis ir nė vienas įrodymas neturi iš anksto nustatytos teisinės galios. Teismas privalo vertinti visas bylos aplinkybes, o kaltė turi būti įrodyta taip, kad neliktų pagrįstų abejonių. Net ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neginčijamos, turi būti kruopščiai tikrinamos, vertinamos kitų byloje esančių duomenų kontekste ir, esant pagrindui, tikslinamos skiriant teismo ekspertizę. Praktikoje neretai manoma, kad teismo medicinos specialistui konstatavus sužalojimą šis faktas jau nebekvestionuojamas, tačiau ši byla parodė priešingai – tik išsamus ir kritiškas įrodymų vertinimas leidžia nustatyti objektyvią tiesą. Akivaizdu, kad tinkamai pasirinkta gynybos strategija, aktyvus įrodymų vertinimas ir profesionalus atstovavimas turėjo lemiamą reikšmę ginant klientės interesus baudžiamojoje byloje.
Džiaugiamės pasiektu rezultatu ir dėkojame klientei už pasitikėjimą. Ši byla dar kartą patvirtina vieną svarbiausių baudžiamosios teisės principų – žmogus gali būti pripažintas kaltu tik tada, kai jo kaltė įrodyta neabejotinai.
