Kaip užtikrinama, kad Europos Sąjungos teisės aiškinimas būtų vienodas ir efektyviai taikomas visose ES šalyse
Ar žinojote, kad, tais atvejais, kai Lietuvos teismo nagrinėjamoje byloje kyla konkrečiai Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimas, bet kuri proceso šalis gali prašyti teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, arba pats teismas gali nuspręsti tai atlikti? Tačiau, žinoma, galutinį sprendimą, ar kreiptis į ESTT, vis vien priima pats teismas.
Kokiais atvejais kreipiamasi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ir kokią reikšmę jie turi Lietuvos teismuose nagrinėjamose bylose, paaiškino advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai teisininkė Gabrielė Slivskytė.
Aktualu tai, kad prejudiciniame sprendime pateikti Europos Sąjungos teisės išaiškinimai yra reikšmingi ne tik konkrečioje byloje, kurioje buvo pateiktas prašymas, bet ir visiems nacionaliniams teismams, valstybės institucijoms bei kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Tokie sprendimai prisideda prie vienodo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir užtikrina, kad nacionaliniai teismai priimtų sprendimus, atitinkančius bendrąją Sąjungos teisinę sistemą.
Iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. teisę priimti prejudicinius sprendimus turėjo tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, esantis Liuksemburge. Tačiau pastarąjį dešimtmetį stebint, kad, net Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos, kasmet vis daugiau nacionalinių teismų kreipiasi dėl prejudicinių išaiškinimų, o ESTT darbo krūvis nuolat auga, buvo nuspręsta imtis pokyčių. Nuo 2024 m. spalio 1 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas perėmė prejudicinių sprendimų priėmimą šešiose specifinėse srityse. Tai bylos, susijusios su bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema, akcizais, muitinės kodeksu, tarifiniu prekių klasifikavimu pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, keleivių kompensavimu transporto paslaugų atšaukimo ar atidėjimo atveju bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
Prejudiciniai sprendimai gali būti priimami skubos tvarka, taigi, toks sprendimas priimamas vidutiniškai per 66 dienas, t. y. nei vienos bylos nagrinėjimas nėra užtrukęs ilgiau nei tris mėnesius.
ESTT sprendimas Inga Rinau byloje (Nr. C-195/08 PPU) buvo pirmasis, kuriame taikyta skubos tvarkos procedūra. Tuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ESTT su klausimu, ar Lietuvos teismai privalo vykdyti Vokietijos teismo sprendimą dėl vaiko grąžinimo pagal Briuselio IIa reglamentą (Reglamentas Nr. 2201/2003). Ginčas kilo tarp Lietuvos pilietės Ingos Rinau ir jos sutuoktinio Michaelo Rinau, kurie Vokietijoje susilaukė dukters, tačiau po santuokos nutraukimo Vokietijos teismas paskyrė globą tėvui. Tuo tarpu Inga Rinau, gavusi buvusio sutuoktinio sutikimą, kartu su dukra, išvyko dviejų savaičių atostogoms iš Vokietijos į Lietuvą. Ginčas kilo tuomet, kai Inga Rinau, praėjus dviem savaitėms, į Vokietiją su dukra taip ir nebegrįžo.
Kreipimosi į ESTT būtinybė iškilo todėl, kad Vokietijos teismai ginčo klausimu priėmė sprendimą grąžinti vaiką iš Lietuvos į Vokietiją pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo, o Lietuvos teismai atsisakė vykdyti tokį Vokietijos teismų sprendimą, išimtinai remdamiesi vaiko interesų užtikrinimu. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ESTT, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka ir išaiškinti, ar nacionaliniai teismai privalo vykdyti kitos valstybės narės teismo sprendimą dėl vaiko grąžinimo, jei tas sprendimas buvo priimtas, remiantis Briuselis IIa Reglamentu. ESTT per šešias savaites pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad Briuselis IIa reglamentas nustato privalomą mechanizmą, pagal kurį valstybės narės teismas, įpareigojęs grąžinti vaiką, turi viršenybę kitų valstybių teismų sprendimams. Taigi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne tik priėmė sprendimą per šešias savaites, tačiau dar kartą akcentavo greito sprendimo priėmimo būtinumą tokio tipo bylose, t. y. kad vaikai kuo mažiau pajaustų proceso įtaką ir jų interesai būtų tinkamai užtikrinti.
Ši byla tapo pavyzdžiu, kaip svarbu užtikrinti greitus sprendimus su vaikų globos, ar, kitais jautriais klausimais susijusiose bylose, kad vaikai kuo mažiau patirtų neigiamą teismo proceso įtaką.
Taigi, prejudiciniai sprendimai yra neatsiejama Europos Sąjungos teisinės sistemos dalis, padedanti užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir efektyvią Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolę visose valstybėse narėse.
