Laimėta byla: Advokatų kontora „JLEGIS” Jakštas, Jakštienė ir partneriai apgynė užsienio Klientų teises – buvo nuspręsta teisėtam savininkui grąžinti dvejus, beveik 150 tūkst. eurų bendros vertės „BMW X6“ markės automobilius
Advokatų kontora „JLEGIS” Jakštas, Jakštienė ir partneriai apgynė užsienio Klientų
teises – buvo nuspręsta teisėtam savininkui grąžinti dvejus, beveik 150 tūkst. eurų
bendros vertės „BMW X6“ markės automobilius.
Į advokatų kontorą „JLEGIS” Jakštas, Jakštienė ir partneriai kreipėsi Vengrijos automobilių
nuomos įmonė, prašydama suteikti teisinę pagalbą ikteisminiame tyrime dėl nusikalstamos
veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje –
nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.
Klientė, būdama automobilių nuomos įmone, nuomos sutarties pagrindu Slovakijos
bendrovei išnuomojo du „BMW X6“ markės automobilius, kurių bendra vertė siekė beveik
150 000 eurų. Tačiau nuomininkė iki galo neatsiskaitė su Kliente ir, kaip paaiškėjo vėliau,
neteisėtai perleido automobilius Vokietijos bendrovei, o ši – po vieną automobilį pardavė
dviems Lietuvos bendrovėms. Taigi, iš Vengrijos automobiliai atsidūrė Lietuvoje, nors
faktiškai vis dar priklausė Klientei, nes jai liko automobilių registracijos liudijimų originalai
ir originalūs automonilių rakteliai.
Nors iš pradžių ikiteisminį tyrimą vykdęs prokuroras buvo priėmęs nutarimą automobilius
grąžinti Lietuvos bendrovėms, teigdamas, kad jie buvo įgyti sąžiningai, tačiau advokatė Asta
Jakštienė ir teisininkė Gabrielė Slivskytė parengė skundą, nurodydamos, kad toks nutarimas
yra nepagrįstas ir naikintinas. Lietuvos bendrovių pateikti automobilių įsigijimo pagrindai
pasirodė esantys abejotini: trūko esminių dokumentų, atsiskaitymai buvo neskaidrūs ir kėlė
pagrįstų įtarimų dėl pinigų plovimo, nebuvo pateikti SDK kodai, o paaiškinimai dėl
dokumentų nepateikimo buvo prieštaringi ir vilkinantys ikiteisminio tyrimo procesą. Be to,
abi Lietuvos bendrovės turėjo ilgametę patirtį automobilių prekyboje, todėl negalėjo nežinoti,
kad automobilių pardavėjas – Vokietijos bendrovė – neturėjo teisės disponuoti ginčo
automobiliais.
Įvertinęs skunde išdėstytus argumentus, vyriausiasis prokuroras 2025 metų rugpjūčio
pradžioje konstatavo, kad Lietuvos bendrovės nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos,
todėl negali būti laikomos sąžiningais įgijėjais. Ankstesnis prokuroro nutarimas buvo
panaikintas ir nuspręsta automobilius grąžinti Klientei – Vengrijos automobilių nuomos
įmonei.
Šioje byloje advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Gabrielė Slivskytė įrodė, kad net ir
kruopščiai užmaskuotos neteisėtos schemos negali nusverti aiškių teisinių argumentų.
Profesionalus ir principingas teisinis darbas gali ne tik apginti Kliento teises, bet ir užkirsti
kelią nesąžiningų asmenų bandymams pasinaudoti teisės spragomis.
