Laimėta byla: apgintos žmogaus teisės prieš valstybę COVID-19 pandemijos metu
Advokatų profesinės bendrijos „JLEGIS“ klientė kreipėsi į teismą su advokatės Astos Jakštienės ir teisininkės Gabrielės Slivskytės rengtu ieškiniu, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 10 tūkst. Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl policijos pareigūnų įvykdytų neteisėtų veiksmų.
2021 m. vasarą, COVID-19 pandemijos metu, klientė kartu su sutuoktiniu buvo atvykusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą. Apsilankymo metu jie užsuko į prekybos centrą apsipirkti. Klientė parduotuvės darbuotojams paaiškino, kad dėl astmos negali dėvėti medicininės kaukės ir informavo, jog prireikus gali pateikti tai patvirtinančius medicininius duomenis per savo šeimos gydytoją. Nepaisant šių paaiškinimų, į prekybos centrą buvo iškviesti policijos pareigūnai.
Klientės teigimu, vienas iš pareigūnų nuo pat pradžių bendravo agresyviai, nuolat ją pertraukinėjo, neleido paaiškinti situacijos, demonstravo galią ir norą naudoti fizinę jėgą. Nors kita pareigūnė stengėsi bendrauti ramiau, konfliktinę situaciją kontroliavo jos kolega. Klientė nusprendė paklusti pareigūnų nurodymui ir išeiti iš parduotuvės. Supratusi, kad rankose vis dar laiko prekes, už kurias nespėjo susimokėti, ji bandė tai paaiškinti, siekdama išvengti galimų kaltinimų vagyste. Tačiau, jos teigimu, pareigūnas šiurkščiai sugriebė ją už rankos, dėl ko ji iš skausmo susmuko. Vėliau pareigūnai ją ištempė iš prekybos centro ir nutempė prie tarnybinio automobilio. Klientė nurodė, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti medicininių dokumentų, paaiškinti situacijos ar suprasti, kodėl prieš ją naudojama fizinė prievarta.
Prie tarnybinio automobilio klientė kelis kartus klausė, kur ji yra vežama, tačiau atsakymo nesulaukė iki momento, kai jau buvo jėga įgrūsta į policijos automobilį. Pasak klientės, jai buvo suduoti smūgiai į nugaros, pečių ir sėdmenų sritis, buvo panaudoti antrankiai, padaryti įvairūs kūno sužalojimai ir nebuvo paaiškinta nei procesinių prievartos priemonių taikymo priežastis, nei tolimesnė procedūra.
Teismo medicinos specialisto išvada patvirtino klientės daugybinius kūno sužalojimus – kraujosruvas, nubrozdinimus įvairiose kūno vietose. Taip pat buvo diagnozuotas kaklo ir abiejų pečių sąnarių patempimas. Klientė nurodė, kad incidentą stebėjo daugybė tiek parduotuvėje, tiek jos teritorijoje esančių aplinkinių žmonių, dėl ko ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį pažeminimą, emocinį sukrėtimą bei reputacijos pablogėjimą.
Apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Nagrinėdamas bylą teismas pripažino, kad policijos pareigūnų reikalavimas prekybos centre dėvėti apsauginę kaukę, palikti parduotuvės patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti bei pirminis fizinės prievartos panaudojimas išvedant ieškovę iš parduotuvės neprieštaravo Policijos įstatymo nuostatoms. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad vien šių aplinkybių nepakanka vertinant visų pareigūnų veiksmų teisėtumą.
Vertindamas tolimesnius policijos pareigūnų veiksmus, teismas nustatė, kad apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę klientę vežti į policijos komisariatą. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad klientei buvo paaiškinta, kodėl ribojama jos laisvė, kokiu teisiniu pagrindu ji sulaikoma ir kodėl administracinio nusižengimo protokolo nebuvo galima surašyti įvykio vietoje. Teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta nei būtinybė taikyti tokio masto procesines prievartos priemones, nei būtinybė apskritai sulaikyti klientę. Sprendime pabrėžta, kad procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai be jų neįmanoma pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių atsakovė neįrodė, todėl teismas padarė išvadą, kad klientės laisvė buvo suvaržyta nepagrįstai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad neteisėtas laisvės suvaržymas savaime suponuoja asmens patiriamus dvasinius išgyvenimus, stresą ir emocinę įtampą, todėl tokių aplinkybių ieškovei papildomai įrodinėti nereikėjo. Be to, viešas sulaikymas aplinkinių akivaizdoje, atliktas pažeidžiant proporcingumo principą, objektyviai žemina asmens orumą, blogina reputaciją ir sukelia neturtinę žalą.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuotą kitose analogiško pobūdžio bylose, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė klientei 3 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ši byla dar kartą patvirtina, kad net ir tais atvejais, kai policijos pareigūnai veikia vykdydami savo tarnybines funkcijas, kiekvienas jų sprendimas ir taikomos procesinės priemonės privalo atitikti teisėtumo, būtinybės ir proporcingumo principus. Valstybės institucijos privalo užtikrinti ne tik viešąjį interesą, bet ir gerbti kiekvieno asmens teises, laisves bei orumą.
Papildymas: apeliacinės instancijos teismas atmetė apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 straipsnis) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas), susijusioje su tuo pačiu įvykiu, klientė taip pat buvo visiškai išteisinta advokatės Astos Jakštienės gynybos dėka.
Publikuota 2026-02-20
