Laimėta sudėtinga šeimos byla: ką verta žinoti kiekvienam, svarstančiam ginti savo teises teisme?
Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“ džiaugiasi dar viena pergale šeimos teisės byloje. Advokatei Astai Jakštienei ir advokato padėjėjai Redai Rimkienei pavykus apginti klientės teisėtus interesus, norime pasidalinti įžvalgomis, paneigiančiomis nusistovėjusius, gajus mitus apie šeimos teisės bylų subtilybes.
Santuokos nutraukimo bylose neretai manoma, kad tam tikrų reikalavimų reikšti neverta, nes „teismai vis tiek netenkina“. Vieni dažniausiai pasitaikančių mitų – jog neturtinė žala šeimos bylose nėra priteisiama, o nekilnojamasis turtas po skyrybų visada padalijamas buvusiems sutuoktiniams po ½ dalį. Ši byla parodė, kad tinkamai surinkus įrodymus ir nuosekliai ginant kliento interesus, teismų praktika gali būti kardinaliai skirtinga.
Advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“ klientė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Pareiškusi reikalavimą priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, klientė nurodė, kad ilgalaikis vyro fizinis ir psichologinis smurtas sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nuolatinį nesaugumo jausmą bei moralinį išsekimą. Smurtinis elgesys turėjo neigiamų pasekmių ne tik jos emocinei būklei, bet ir santykiams su nepilnamete dukra bei artimaisiais.
Pirmosios instancijos, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog santuoka iširo dėl vyro kaltės – jo smurtinio elgesio ir žalingų įpročių. Teismai pažymėjo, kad nebuvo pagrindo abejoti klientės paaiškinimais apie patirtus dvasinius išgyvenimus, o jos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Vis dėlto, spręsdami dėl priteistinos sumos dydžio, teismai įvertino ne tik santuokos trukmę, patirtų išgyvenimų pobūdį ir atsakovo kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. Dėl šios priežasties klientei buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo vietoje prašytų 3 000 Eur. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą visiškai paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas. Šios bylos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad gajus mitas, jog neturtinė žala šeimos bylose nėra priteisiama, neatitinka teismų praktikos. Esant pakankamiems įrodymams apie vieno sutuoktinio neteisėtus veiksmus ir jų sukeltas pasekmes kitam sutuoktiniui, toks reikalavimas gali būti tenkinamas.
Kitas itin svarbus šios bylos aspektas – santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimas.
Klientė prašė teimo po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą priteisti jai, išmokant buvusiam sutuoktiniui piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Tuo tarpu atsakovas siekė, kad nekilnojamasis turtas būtų paliktas bendrosios dalinės nuosavybės teise – po ½ dalį kiekvienam.
Nagrinėdami šį ginčą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažymėjo, kad nuo šalių faktinio išsiskyrimo gyvenamajame name liko gyventi klientė kartu su nepilnamečiu vaiku. Nors atsakovas teigė galintis naudotis dalimi turto, jis nepateikė jokio realaus naudojimosi tvarkos projekto, kuris užtikrintų abiejų šalių lygiateisį naudojimąsi nekilnojamuoju turtu. Be to, byloje buvo nustatyta, kad buvusių sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, todėl bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimas tik sudarytų prielaidas naujiems ginčams ateityje. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai nusprendė gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kitais statiniais priteisti klientei, o buvusiam sutuoktiniui priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.
Nors kiekviena byla sprendžiama individualiai, teismai paprastai siekia išvengti situacijų, kai po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai lieka bendraturčiais. Jeigu vienas sutuoktinis turi realias galimybes išmokėti kitam piniginę kompensaciją, o ypač kai su juo lieka gyventi nepilnametis vaikas, dažniausiai prioritetas teikiamas tam, kad konkretus turto objektas turėtų vieną savininką, o ne kelis tarpusavyje konfliktuojančius bendraturčius.
Atsižvelgus į šios bylos aplinkybes ir teismų priimtus procesinius sprendimus, akivaizdu, kad šeimos bylose svarbiausia yra ne visuomenėje paplitę mitai, o tinkamai surinkti įrodymai ir nuosekliai suformuota teisinė pozicija. Teismai pripažino, kad neturtinė žala šeimos bylose yra realiai priteisiama, jeigu nustatomi neteisėti vieno sutuoktinio veiksmai ir jų sukeltos pasekmės kitam sutuoktiniui, o sprendžiant turto padalijimo klausimą prioritetas dažnai teikiamas ne bendrosios dalinės nuosavybės išsaugojimui, ypač kai tai geriausiai atitinka šalių ir kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus.
Kiekviena šeimos byla yra individuali, todėl jos baigtį lemia ne tik įstatymo nuostatos, bet ir gebėjimas tinkamai surinkti bei teismui pateikti reikšmingus įrodymus.
Publikuota: 2026-05-14
