Tėvams nutraukiant santuoką, teismas iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos priteisia išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės. Tačiau pasitaiko, kad vaikas 18-ąją gimtadienį pasitinka dar būdamas vidurinės mokyklos suole arba pradėjęs dienines studijas universitete, taigi – dar neturėdamas pajamų, iš kurių galėtų savarankiškai gyventi. Ar tokiu atveju tėvai privalo išlaikyti pilnametį vaiką, paaiškino advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“ advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.
Skaitytoja klausia: „Su dukters tėvu esame išsiskyrę, tėvas, nors ir nenoriai, tačiau moka alimentus dukrai. Dabar dukters tėvas jau iš anksto tvirtina, kad vos dukrai sueis 18 metų – daugiau neduos nė cento, nors dukra tebesimokys dvyliktoje klasėje. Dukters planuose – studijos universitete, o aš viena nepajėgsiu išlaikyti studentės, nes šeimoje auga dar du vaikai. Ar galima įpareigoti tėvą prisidėti prie pilnamečio vaiko išlaikymo, jei tas vaikas dar nėra finansiškai savarankiškas? Jei taip – kokia tvarka reikalauti išlaikymo ir kokio dydžio tas išlaikymas galėtų būti?“
Atsako advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“ advokato padėjėja Dovilė Urnikienė:
Įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais tėvai privalo išlaikyti savo vaikus net ir tada, kai šie sulaukia pilnametystės. Tam turi egzistuoti šios sąlygos: 1) tėvai turi turėti galimybę finansiškai prisidėti prie pilnamečio vaiko išlaikymo; 2) pilnametis vaikas turi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir būti ne vyresnis negu 24 metų; 3) pilnametis vaikas turi neturėti galimybių pats savęs išlaikyti.
Taigi tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie nesimoko ar kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Ar studentas privalo dirbti?
Bylose dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, vertinamos dvi grupės kriterijų: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti.
Kalbant apie pirmąją grupę kriterijų, yra vertinama, ar pilnamečio vaiko turtinė padėtis yra sunki, ar jis yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; ar gauna stipendiją, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir pan.
Akivaizdu, kad kol vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, jam išlaikymas yra būtinas, nes suderinti mokslus, pasirengimą brandos egzaminams ir darbą būtų neįmanoma.
Tačiau jei pilnametis vaikas jau studijuoja profesinėje ar aukštojoje mokykloje, tenka teikti teismui duomenis apie paskaitų tvarkaraštį, mokymosi krūvį, mokymosi pažangumą, galimybes papildomai užsidirbti, gauti lengvatinę paskolą ir t.t. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad pilnametis asmuo išties yra susikoncentravęs į studijas, todėl neturi galimybių pats dirbti ir taip gauti lėšų pragyvenimui. Taigi studentas neprivalo dirbti, jei darbas būtų nesuderinamas su pažangiu studijavimu, o tėvų finansinės galimybės leidžia prisidėti prie studento išlaikymo.
Kaip nustatomas paramos dydis?
Kaip nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, taip ir kalbant apie pilnamečių asmenų išlaikymą, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris, teigiama, gali patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius.
Nuo 2026 metų sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 1 153,00 Eur, o atskaičius mokesčius – 846,00 Eur. Paprastai išlaikymo dydis yra mažinamas valstybės vaikui skiriamų išmokų suma (vadinamieji „vaiko pinigai“, neįgalumo išmoka ir kt.). Taigi dažniausiai taikoma formulė yra tokia: (846,00 Eur – 129,50 Eur („vaiko pinigai“)) / 2 = 358,25 Eur. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų turėtų teikti ne mažesnį negu 358,25 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą savo vaikui.
Vis dėlto, norisi pabrėžti, tokia „matematika“ nėra taikoma automatiškai kiekvienoje byloje, nes tai yra tik orientacinis kriterijus, ir konkrečioje byloje gali būti nustatytas tiek mažesnis, tiek ir didesnis paramos pilnamečiam asmeniui dydis, atsižvelgus į individualią situaciją.
Teismas, nustatydamas paramos dydį pilnamečiam asmeniui, vertina, kokie yra konkretaus asmens poreikiai (maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos). Žvelgiama į materialinę paramą prisiteisti siekiančio asmens patiriamas išlaidas ir sprendžiama, ar visos jos yra būtinos ir proporcingos, pvz., ar būtina nuomotis butą, jei studentas gali gyventi bendrabutyje ir pan.; ar tikrai reikalingos visos grožio procedūros ir pan.
Pareiga teikti išlaikymą turi būti proporcinga tėvų finansinei padėčiai
Tiek sprendžiant, ar apskritai priteisti išlaikymą pilnamečiam asmeniui, tiek nustatant konkretų paramos dydį, yra vertinama ir tėvų turtinė padėtis.
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad išlaikymas pilnamečiam asmeniui gali būti priteistas tik tada, jei tėvai turi realių galimybių tą išlaikymą teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Taigi teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jų galimybes ir pastangas gauti didesnes pajamas (sveikatos būklę, darbingumą), kitiems išlaikytiniams teikiamą išlaikymą, kitas reikšmingas aplinkybes ir vertina, ar abiejų tėvų galimybės yra lygiavertės, ar vienas jų gali didesne apimtimi teikti paramą savo vaikui. Taigi gali būti ir taip, kad įvertinus, jog vienas tėvų yra gerokai geresnėje finansinėje situacijoje, iš pastarojo bus priteistas didesnio dydžio išlaikymas pilnamečiam vaikui negu iš antrojo.
Prisiteisti paramą iš tėvų turi pats vaikas
Nors pilnamečių vaikų išlaikymui yra taikoma daugelis tų pačių įstatymo normų, kurios reguliuoja nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, tačiau egzistuoja ir vienas svarbus skirtumas – kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš tėvų turi pats pilnametis vaikas. Vadinasi, jis negali šios pareigos perduoti, pavyzdžiui, savo mamai, su kuria jis nuolat gyvena ir kuri jį išlaiko.
Įvertinant tai, kad vaikas bylinėdamasis su savo skyrium gyvenančiu tėvu dažniausiai patiria didelę psichologinę įtampą, patartume šio proceso neatidėlioti ir jį pradėti laiku, kuris nesutampa su valstybinių brandos egzaminų laikymu ir pan. Taigi jau artėjant 18-ajam gimtadieniui, patartume jaunuoliui raštu kreiptis į skyrium gyvenantį tėvą (galima SMS žinute ar susirašinėjant nuotolinio bendravimo programėle), jam pranešant apie poreikį gauti išlaikymą ir toliau bei siūlant geranoriškai susitarti dėl išlaikymo dydžio, mokėjimo tvarkos, mokėjimo termino ir pan.
Jei jaunuoliui su skyrium gyvenančiu tėvu geranoriškai susitarti nepavyksta, tada reikėtų inicijuoti mediaciją, kuri yra šeimos ginčams privaloma procedūra. Mediacijos metu šalys, padedant neutraliam tarpininkui (mediatoriui) bando ginčą išspręsti taikiu būdu. Jei visgi mediacija nepavyksta, tada jaunuolis turi teisę kreiptis į teismą, prašant teismo priteisti jam paramą iš skyrium gyvenančio tėvo.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai priteisti paramą iš skyrium gyvenančio tėvo prašo dar vidurinėje mokykloje besimokantis asmuo, teismas jam paramą gali priteisti tik iki vidurinio ugdymo programos baigimo, o ne iki studijų profesinėje ar aukštojoje mokykloje baigimo. Prašant priteisti paramą ir studijų laikotarpiui, asmuo turi būti jau įstojęs į konkrečią profesinę ar aukštąją mokyklą.
Apibendrinant ir atsakant į skaitytojos klausimą, jei dukra pilnametystės sulauks besimokydama vidurinėje mokykloje ir toliau mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, ji turės teisę ir toliau gauti išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, nebent pastarojo finansinė situacija yra tokia sunki, kad jis tiesiog nepajėgtų teikti paramos.
Pastaba: atsakymai į skaitytojų klausimus yra bendro pobūdžio, skelbiami teisinių žinių švietimo tikslais ir neprilygsta individualiai advokato, advokato padėjėjo konsultacijai.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje "Šilalės artojas".
„Šilalės artojo“ skaitytojai, norintys pateikti savo teisinius klausimus, į kuriuos atsakymais bus publikuojami, kviečiami susisiekti su „Šilalės artojo“ redakcija arba tiesiogiai su advokatų profesine bendrija Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“.