Skaitytojos klausimas: „Prieš du mėnesius iš automobilių prekybos įmonės nusipirkau naudotą automobilį. Pardavėjas tikino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir jokių rimtų gedimų neturi. Tačiau po kelių savaičių paaiškėjo, kad automobiliui reikalingas brangus variklio remontas. Pardavėjas atsisako prisiimti atsakomybę ir teigia, kad parduotas automobilis buvo naudotas, todėl jo gedimai yra normalus reiškinys. Ar tikrai tokiu atveju visas remonto išlaidas turiu padengti pati, t. y. automobilio pirkėja?“

Atsako advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Gabrielė Slivskytė:

Naudoto automobilio įsigijimas daugeliui žmonių yra reikšmingas finansinis sprendimas. Nors didelė dalis tokių sandorių įvyksta sklandžiai, praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vos po kelių dienų ar savaičių nuo automobilio įsigijimo paaiškėja rimti techniniai gedimai.

Tokiose situacijose dažnai kyla klausimas – ar pirkėjas privalo pats padengti remonto išlaidas vien dėl to, kad parduotas automobilis yra naudotas? Praktikoje neretai galima išgirsti pardavėjų argumentą, kad naudotas automobilis negali būti idealios techninės būklės, todėl pirkėjas turėtų susitaikyti su gedimais. Tačiau toks požiūris yra klaidingas. 

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad tiek naujas, tiek naudotas automobilis turi būti tinkamos kokybės ir atitikti pagrįstus pirkėjo lūkesčius. Automobilio amžius ar didelė rida savaime nereiškia, kad jis gali turėti paslėptų defektų, dėl kurių tampa netinkamas saugiai ar įprastai eksploatuoti. Natūralus eksploatacinis nusidėvėjimas yra normalus, tačiau tai nėra tas pats, kas paslėptas techninis defektas.

Kas laikoma paslėptu automobilio defektu?

Paslėptu defektu laikomas toks automobilio trūkumas, kurio pirkėjas įprastos apžiūros metu negalėjo pastebėti ir apie kurį pardavėjas neinformavo. Tai gali būti variklio vidaus gedimai, padidėjęs alyvos sunaudojimas, aušinimo sistemos nesandarumai, po eismo įvykio likę konstrukciniai pažeidimai ar automobilio eksploatacijos metu išryškėjantys elektronikos gedimai. 

Esminė aplinkybė yra ne tai, kada automobilio gedimas tapo matomas, o tai, kada atsirado jo priežastis. Praktikoje dažnai nustatoma, kad tam tikri agregatai buvo stipriai susidėvėję dar iki automobilio pardavimo, tačiau pats gedimas išryškėjo tik po kelių savaičių eksploatacijos.

Kai nustatoma, kad defektas egzistavo automobilio perdavimo momentu arba jo priežastis buvo susiformavusi iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, už tai atsakomybė tenka automobilio pardavėjui, net jeigu jis pats apie tokį defektą ir nežinojo. Tai ypač aktualu perkant automobilį iš profesionalaus pardavėjo ar automobilių prekybos įmonės, nes tokiais atvejais vartotojų teisės ginamos plačiau.

Per kokį terminą privalau kreiptis į automobilio pardavėją?

Automobilio pardavėjas yra atsakingas pirkėjui už parduoto automobilio kokybės reikalavimų neatitiktį pardavimo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo automobilio pardavimo. Jeigu prekės trūkumas paaiškėja per vienerius metus nuo automobilio perdavimo, preziumuojama, kad jis egzistavo perdavimo metu, nebent pardavėjas įrodo priešingai.

Pardavėjas ir vartotojas (pirkėjas) sutartyje gali susitarti dėl trumpesnio (nei dveji metai nuo prekės pristatymo) pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai.

Kodėl automobilio remonto kaina gali smarkiai išaugti?

Dažnai praktikoje pasitaiko situacija, kai automobilis pirmąsias kelias dienas važiuoja be akivaizdžių problemų, tačiau netrukus prietaisų skydelyje užsidega atitinkami indikatoriai, signalizuojantys rimtus automobilio gedimus. Rekomenduojama tokiais atvejais viską fiksuoti ir iškart siųsti automobilio pardavėjui. Atlikus diagnostiką, nustatoma, kad problema kilo ne dėl naujai atsiradusio gedimo, o dėl ilgą laiką besivysčiusio agregato nusidėvėjimo. Tokiais atvejais vien tai, kad gedimas pasireiškė po automobilio perdavimo, nereiškia, kad atsakomybė automatiškai tenka pirkėjui.

Praktika rodo ir tai, kad pirminė diagnostika neatskleidžia viso gedimo masto. Pavyzdžiui, automobilis pradeda naudoti daugiau alyvos nei įprasta. Pirminės diagnostikos metu nustatoma turbokompresoriaus problema ir sudaroma preliminari 3 000 eurų vertės automobilio remonto sąmata, tačiau ardymo metu paaiškėja dar papildomi variklio, išmetimo sistemos ar kitų agregatų pažeidimai.

Dėl to galutinė remonto kaina gali išaugti netgi kelis kartus. Svarbu suprasti, kad toks sąmatos padidėjimas savaime nereiškia autoserviso nesąžiningumo. Dažniausiai tai lemia objektyvios aplinkybės, kurių nebuvo galima nustatyti iki automobilio išardymo darbų pradžios.

Ką daryti pastebėjus įsigyto automobilio rimtą gedimą?

Didžiausia klaida – iš karto pradėti įsigyti automobilio remontą, nefiksuojant gedimo. Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai pirkėjas, siekdamas greičiau susitvarkyti įsigytą automobilį, iš karto pakeičia sugedusias dalis, o tik vėliau kreipiasi į pardavėją. Tokiu atveju tampa gerokai sudėtingiau įrodyti, kokia buvo pradinė automobilio techninė būklė. Rekomenduojama organizuoti automobilio apžiūrą servise, į ją pakviesti pardavėją SMS trumpąja žinute ar elektroniniu laišku, elektronine žinute per susirašinėjimo programėles, kad išliktų įrodymai apie pardavėjo kvietimą, o visai apžiūros eigai, jos metu išsakytiems pastebėjimams fiksuoti pasitelkti antstolį, kuris sudarys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Pardavėjai neretai teigia, kad gedimai atsirado dėl netinkamo jo eksploatavimo, tačiau tokie jo argumentai turi būti pagrįsti objektyviais įrodymais. Vertinamos ekspertų išvados, serviso dokumentai, gedimo pobūdis ir kitos aplinkybės. Pirkėjui vėlgi tenka pareiga iškart po naudoto automobilio įsigijimo pakeisti jo einamąsias eksploatacines dalis, pavyzdžiui, tepalus, kuro, oro filtrus ir kt., pirkėjui išsisaugant to įrodymus (sąskaitas ir jų apmokėjimo įrodymus).

Ne kiekvienas gedimas suteikia teisę atsisakyti įsigyto automobilio ir susigrąžinti už jį sumokėtus pinigus iš pardavėjo. Jeigu nustatomas nedidelis, neesminis automobilio trūkumas, kurį galima greitai ir nebrangiai pašalinti, paprastai pirmiausia sprendžiama dėl jo pašalinimo arba išlaidų kompensavimo. Vis dėlto situacija iš esmės pasikeičia, kai nustatomi esminiai įsigyto automobilio defektai. Tokiais gali būti laikomi atvejai, kai automobiliu nebegalima normaliai naudotis, jo remonto išlaidos sudaro reikšmingą automobilio vertės dalį, nustatomi keli tarpusavyje susiję gedimai, defektai egzistavo dar iki automobilio pardavimo ir pan.

Kaip sumažinti riziką?
Prieš įsigyjant naudotą automobilį, pirkėjams rekomenduojama atlikti nepriklausomą techninę apžiūrą servise, patikrinti automobilio istoriją, įvertinti serviso dokumentus, paprašyti pardavėjo pateikti diagnostikos ataskaitą, automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai aptarti visus pardavėjui žinomus automobilio defektus, visus eismo įvykius, į kuriuos automobilis buvo patekęs, sutartyje reikėtų vengti miglotų formuluočių, tokių kaip, pavyzdžiui, „automobilis parduodamas toks, koks yra“, „automobilis parduodamas be garantijos“, „pirkėjas prisiima visą atsakomybę už automobilio defektus“ ir pan., nes tokios formuluotės savaime nepanaikina įstatyme nustatytos pardavėjo atsakomybės.


Labai svarbu automobilio pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti su tikruoju automobilio pardavėju, prieš tai pareikalaujant parodyti asmens dokumentą jo tapatybei patikrinti ir įsitikinti, kad tai tas pats asmuo, kuris yra nurodytas sutartyje, nes, kilus ginčui, visi reikalavimai dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo ir kt. galės būti reiškiami tik sutartyje pardavėju nurodytam asmeniui. 

Ne ką mažiau svarbu automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio pirkimo–pardavimo tikrąją kainą, kuri pirkėjo realiai buvo sumokėta pardavėjui, jos sutartyje nemažinant, nes įsigyto automobilio atsisakymo atveju pardavėjas sumokės pirkėjui tik sutartyje nurodytą automobilio pirkimo–pardavimo kainą. 

Naudoto automobilio įsigijimas visuomet susijęs su tam tikra rizika, tačiau pirkėjas neprivalo susitaikyti su paslėptais defektais, apie kuriuos nebuvo informuotas. Svarbiausia – laiku užfiksuoti trūkumus, surinkti įrodymus ir prieš remontą įvertinti galimas teisines pasekmes. Kiekvienu atveju vertinama individualiai, ar automobilis jo perdavimo metu atitiko pagrįstus kokybės reikalavimus. 

Pastaba: atsakymai į skaitytojų klausimus yra bendro pobūdžio, skelbiami teisinių žinių švietimo tikslais ir neprilygsta individualiai advokato, advokato padėjėjo konsultacijai.

„Šilalės artojo“ skaitytojai, norintys pateikti savo teisinius klausimus, į kuriuos atsakymai bus publikuojami, kviečiami susisiekti su „Šilalės artojo“ redakcija arba tiesiogiai su advokatų profesine bendrija Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“.

Advokatų profesine bendrija Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“
Adresas: Šaulių g. 56-2,7, LT-92226 Klaipėda
Padalinio Šilalėje adresas: J. Basanavičiaus g. 16-17, LT-75134 Šilalė
Darbo laikas: pagal išankstinį susitarimą telefonu

Advokatė Asta Jakštienė
Tel. Nr. +370 699 88189; +370 600 09974; el. paštas: advokate.Asta.Jakstiene@gmail.com
Konsultuoja: santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, paveldėjimo, aplinkosaugos, sutarčių, įmonių, kitais civilinės ir darbo teisės klausimais

Foto: Jūratės Čiakienės nuotr.