Vis dažniau tenka teikti teisines konsultacijas seneliams, kurie po jų vaiko skyrybų su antra puse, netenka galimybės matytis su savo nepilnamečiais anūkais. Jei, pavyzdžiui, sūnus po skyrybų išvyksta gyventi į užsienį arba užsienyje dirba didelę laiko dalį, galimybė seneliams matytis su nepilnamečiais anūkais praktiškai priklauso tik nuo anūkų motinos (buvusios marčios) nusiteikimo ir geranoriškumo. Kaip užtikrinti senelių teisę matytis su nepilnamečiais anūkais, paaiškino Advokatų kontora „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė.
Skaitytojos klausimas: „Sūnus, būdamas santuokoje, susilaukė dviejų vaikų – jie šiuo metu yra 4 ir 6 metų amžiaus. Po sūnaus skyrybų vaikai liko gyventi su savo motina. Kadangi sūnus dažnai dirba užsienyje, mes, seneliai, anūkus matome labai retai, tik tada, kai vaikus pasiima į Lietuvą sugrįžęs sūnus. Buvusi marti yra priešiškai nusiteikusi mūsų atžvilgiu ir neleidžia susitikti su anūkais, o šie yra per maži, kad galėtume su jais bendrauti tiesiogiai, be motinos pagalbos. Skauda širdį, kad nematome, kaip auga anūkai, kuriuos labai mylime. Ar yra kokia nors teisinė išeitis šiuo klausimu?“
Atsako Advokatų kontora „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė:
Pastaruoju metu tokios situacijos pasitaiko vis dažniau, ypač įtemptų skyrybų ir po jų metu. Teismo sprendimu nustatoma tik vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pavyzdžiui, nustatoma, kokiomis konkrečiomis dienomis su vaikais bendrauja tėvas. Dažniausiai skyrium gyvenančio tėvo tėvai (seneliai) taip pat prisitaiko prie tokios bendravimo tvarkos ir susitaria, kad tomis nustatytomis bendravimo dienomis jų vaikas atvežtų savo vaikus (anūkus) pasimatyti.
Tačiau situacija tampa labiau komplikuota, jei vienas iš tėvų po skyrybų pradeda gyventi dideliu atstumu nuo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar netgi užsienyje, todėl natūraliai ima silpnėti ir nepilnamečių vaikų ryšys su seneliais, ypač jei kitas iš tėvų, su kuriais liko gyventi vaikai, nėra nusiteikęs leisti jiems bendrauti su buvusios antrosios pusės giminaičiais.
Vaiko teisė augti šeimoje, jausti meilę ir artumą – tai esminis principas, įtvirtintas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik šeimos aplinkoje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad ne tik tėvai, bet ir kiti artimieji giminaičiai turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Todėl akivaizdu, kad, vadovaujantis įstatymu, seneliai, kaip artimiausi giminaičiai, turi teisę būti vaiko gyvenime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Svarbu ir tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams, vadinasi, tai, kad vienas tėvų užtikrina galimybę vaikui bendrauti su seneliais, nereiškia, jog kitas iš tėvų atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo.
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo savo artimųjų, pavyzdžiui, senelių, taigi kartu taip apribojama nepilnamečių vaikų teisė žinoti savo kilmę bei palaikyti ryšius su giminėmis. Toks elgesys gali pažeisti ne tik vaiko emocinį saugumą, bet ir jo tapatybės formavimąsi. Todėl teismai bylas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su seneliais vertina itin atsakingai ir vadovaujasi geriausių vaiko interesų principu, siekdamas užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti reikšmingus emocinius ryšius su jam artimais žmonėmis.
Siekiant nustatyti senelių bendravimo tvarką su nepilnamečiais anūkais, pirmiausia seneliai turi pasinaudoti ikiteismine mediacija, kuri šeimos ginčuose yra privaloma. Mediacija – tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu nepriklausomas ir nešališkas tarpininkas – mediatorius abiem šalims padeda rasti kompromisą. Mediacijos proceso metu siekiama ne tik išspręsti kilusį nesutarimą, bet ir išlaikyti pagarbius šeimos narių tarpusavio santykius, kartu užtikrinant vaiko interesų apsaugą.
Dėl ikiteisminės mediacijos galima kreiptis: 1) į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurioje gali būti suteikta iš valstybės lėšų apmokama 8 valandų mediacija, arba 2) į tiesiogiai pasirinktą mediatorių, kuris yra įrašytas Viešajame mediatorių sąraše. Šį sąrašą galima rasti teisis.lt tinklapyje.
Kad visas procesas dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo vyktų sklandžiau, seneliams reikėtų jam pradėti ruoštis kuo anksčiau. Pirmiausia, svarbu apmąstyti savo lūkesčius dėl bendravimo su anūkais – kaip dažnai, kokiomis dienomis ir kokiu būdu (gyvai, telefonu, internetu) norėtų matytis ar bendrauti su anūkais. Antra, svarbu įvertinti vaikų amžių, gyvenamąją vietą, jų dienotvarkę. Toks pasiruošimas padės mediacijai vykti sklandžiai ir svarbiausia susitelkti į vaikų gerovę.
Jei seneliams ir anūkų tėvams pavyksta susitarti taikiai, tokiu atveju galima sudaryti sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Sutartyje numatoma, kaip bus organizuojamas bendravimas – įskaitant susitikimų dažnumą, trukmę, vietą, taip pat bendravimo tvarką per kalendorines šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kt.), kasmetines mokinių bei vasaros atostogas ir kitas reikšmingas datas. Sudaryta sutartis teikiama teismui patvirtinti, taip sutartis tampa vykdytinu dokumentu, o jos nesilaikančiai šaliai atsiranda teisinės pasekmės.
Vis dėlto, jeigu nepavyksta susitarti taikiai dėl bendravimo tvarkos ikiteisminėje mediacijoje, tada gavus pažymą dėl mediacijos pabaigos, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūkais. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, vertina, kokiomis sąlygomis būtų geriausiai užtikrinti visi nepilnamečių vaikų interesai, tarp jų – ir bendravimo bei ryšio palaikymas su artimaisiais giminaičiais, ypač, kuomet vienas iš vaiko tėvų išvykęs į užsienį ir kontaktas su juo taip pat ribotas.
Kreipiantis į teismą reikėtų žinoti, kad teismas vertins ne tik senelių norą bendrauti su anūkais, tačiau pirmiausia vaikų interesus ir poreikius, jei vaikai pakankamai brandūs – gali būti išklausyta ir jų nuomonė dėl bendravimo su seneliais. Taip pat svarbu ir tai, ar seneliai iki šiol dalyvavo anūkų gyvenime ir ar juos sieja emocinis ryšys, taip pat atsižvelgiama, kaip bendravimo tvarka būtų suderinama su nepilnamečio vaiko dienotvarke, mokyklos ir būrelių lankymu, sveikatos būkle.
Todėl nusprendus kreiptis į teismą, rekomenduojama visų pirma surinkti įrodymus, kurie patvirtina senelių ryšį su anūkais, vieno iš tėvų trukdymą bendrauti su jais, kad būtų galima pagrįsti senelių aktyvų dalyvavimą nepilnamečių anūkų gyvenime bei norą palaikyti emocinį ryšį. Tokie įrodymai gali būti nuotraukos, susirašinėjimai ar kiti dokumentai, kurie atspindi bendravimą su anūkais.
Teismui nustatant senelių bendravimo su anūkais tvarką, svarbiausia yra užtikrinta anūkų emocinė gerovė. Dėl nepilnamečių vaikų nutrauktų santykių su mylinčiais seneliais, vaikai gali netekti svarbios emocinės atramos, augdami gali pamiršti senelius, jei jų nemato, nepraleidžia laiko kartu ir nejaučia ryšio. Seneliai turi visapusišką teisę dalyvauti anūkų gyvenime, net jeigu po anūkų tėvų skyrybų bendravimas tampa neįmanomas dėl vieno iš tėvų elgesio ar gyvenimo užsienyje, egzistuoja teisiniai sprendimai, padedantys stiprinti šį ryšį.
Taigi, atsakant į skaitytojos klausimą, teisinių galimybių užtikrinti kokybišką ir nuolatinį bendravimą su anūkais, yra. Tačiau pirmiausia reikia inicijuoti mediaciją, kurioje abi šalys – seneliai ir vaikų motina – galėtų bandyti susitarti taikiai dėl bendravimo sąlygų ir tik nepavykus pasiekti susitarimo, seneliai turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti konkrečią bendravimo su anūkais tvarką. Tiek prieš inicijuojant mediaciją, tiek jos metu patartina pasikonsultuoti su advokatu ar teisininku, kuris, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, galėtų įvertinti visas teisines galimybes.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje "Šilalės artojas".