Sutuoktinių santuoką, jei jie turi nepilnamečių vaikų, visais atvejais nutraukia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ji nutraukiama sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo, ar ginčo tvarka. Tačiau praktikoje neretai kyla klausimas, nuo ko pradėti norint nutraukti santuoką, kur kreiptis, kokia tvarka, kuris iš nurodytų santuokos nutraukimo būdų yra geresnis, greitesnis, pigesnis ir kt. – į tokius „Šilalės artojo“ skaitytojos klausimus atsakė advokatė / mediatorė Asta Jakštienė.

Skaitytoja klausia: „Prieš 4 metus sudarėme santuoką, jos metu gimė du vaikai dvynukai, su sutuoktiniu nuosavybės teise turime sodybą, kuri yra įkeista kredito unijai už kreditą sodybai pirkti, dar turime du lengvuosius automobilius, kurių vienas priklauso lizingo bendrovei. Su sutuoktiniu esame seniai nusprendę skirtis, nes santuokinio gyvenimo nebevedame. Bet vieną dieną sutuoktinis sutinka skirtis mūsų bendru sutarimu, kitą dieną sako, kad neduos sutikimo skyryboms. Nebežinau, nuo ko pradėti santuokos nutraukimą, ar galiu eiti tiesiai į teismą ir užpildyti kokius nors dokumentus, kad tik greičiau būtų nutraukta mūsų santuoka, nes nebegaliu daugiau taip gyventi, padėkite prašau!“.

Atsako advokatė / mediatorė Asta Jakštienė:

Pagal įstatymą, jeigu sutuoktiniai mažiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir turi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoką Lietuvos Respublikoje nutraukia tik teismas. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis). Santuoka gali būti nutraukta šiais būdais: 1) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2) vieno sutuoktinio prašymu arba 3) dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (LR Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalis).

Tiek įstatymų leidėjas, tiek teismai skirtis apsisprendusius sutuoktinius skatina nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo tikslu valstybė taiko lengvatą – atleidžia bendru sutikimu besiskiriančius sutuoktinius nuo valstybei mokėtino žyminio mokesčio už teismui paduodamą prašymą dėl santuokos nutraukimo. O jeigu santuoka nutraukiama ne bendru sutuoktinių sutikimu, tokiu atveju valstybei turi būti mokamas žyminis mokestis už paduodamą ieškinį teismui, ir, esant nemažai bendro dalintino turto apimčiai, žyminis mokestis gali sudaryti tikrai ženklią pinigų sumą.

Primintina, kad žyminis mokestis, kurį ieškinį ginčo tvarka (ne sutuoktinių bendru sutikimu) dėl santuokos nutraukimo paduodantis sutuoktinis privalo sumokėti valstybei, paprastai sudaro 3 procentus nuo bendro dalintino turto vertės su tam tikromis išimtimis (LR Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, procesas teisme vyksta operatyviai ir dažniausiai santuokos nutraukiamos rašytinio proceso tvarka, kas reiškia, kad sutuoktiniai nekviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja, dėl to jie nepatiria papildomo streso bei papildomų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant teismo posėdyje. Beje, bet kuris teismo procesas dėl santuokos nutraukimo, prasidėjęs ginčo tvarka pateiktu ieškiniu, vėlgi gali būti užbaigtas sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir valstybė tokiais atvejais taip pat numato lengvatą – galimybę susigrąžinti valstybei sumokėtą žyminio mokestį ar jo 75 procentų dydžio dalį.

Kartu su prašymu – pažymos apie sutuoktinių turtą ir skolas  

Jeigu skaitytojai pavyktų įtikinti savo sutuoktinį nutraukti santuoką bendru sutikimu, tokiu atveju santuokos nutraukimo procesui pradėti būtų reikalingas jų santuokos liudijimas arba santuokos sudarymo įrašas, kurių originalas santuokos nutraukimo proceso metu turės būti pristatytas teismui, nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai, kredito, lizingo sutartys, jų grąžinimo grafikai, duomenys apie kreditų ir mokėtinų lizingo įsipareigojimų likučius, VĮ Registrų centro pažymos apie kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, įmonių akcijas, dalis, pajus ir AB Regitros pažymos apie kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotas transporto priemones ir (arba) naudojimo jomis teises, pažymos apie kitą registruotiną turtą (galvijus ir kt.).

Pažymėtina, kad pažymose turi būti nurodyti duomenys apie visą sutuoktinių turtą – tiek apie asmeninį, tiek apie bendrą. Taip pat, jei abu sutuoktiniai ar vienas jų turi skolų, tokiu atveju reikalingi ne tik duomenys apie kreditorius, skolų kilmę, jų atsiradimo pagrindą, skolų likučius, bet ir visi kreditoriai turės būti nurodyti prašyme teismui dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu bei jiems sutuoktiniai privalės išsiųsti pranešimus apie inicijuotą santuokos nutraukimo procesą sutuoktinių bendru sutikimu.

Sutartyje – klausimai, susiję ir su vaikų išlaikymu, ir su turto padalijimu

Sutuoktinių prašymą teismui, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pranešimus kreditoriams paprastai rengia advokatas ar advokato padėjėjas.  

Visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas rengia prašymą teismui ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokioje sutartyje privalo būti išreikšta ir patvirtinta abiejų sutuoktinių valia dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu.

Sutartyje būtina nurodyti, su kuriuo iš sutuoktinių turės būti nustatyta nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar mama tvarka.

Taip pat sutartyje nurodomas visas sutuoktinių turimas turtas – tiek bendras, tiek asmeninis, aptarta bendro turto pasidalijimo tarp sutuoktinių tvarka, konkrečiai įvardinant, kuris turtas kuriam iš sutuoktinių atitenka po santuokos nutraukimo, nepamirštant netgi bendrų namų apyvokos daiktų, baldų pasidalijimo. Taip pat sutartyje būtina aptarti santuokos metu atliktų investicijų į sutuoktinių asmeninį turtą kompensavimo tvarka, jei tokios investicijos buvo atliktos, išspręsti piniginės kompensacijos už po santuokos nutraukimo vienam sutuoktinių atitenkančią didesnę bendro dalintino turto dalį dydžio ir šios kompensacijos sumokėjimo tvarkos klausimai. Sutartyje privalu nurodyti ir sutuoktinių atsakomybės kreditoriams pobūdį po santuokos nutraukimo (ar kreditas lieka asmeninė, ar solidari sutuoktinių prievolė).

Be to, sutartimi turi būti išspręstas sutuoktinių pavardžių klausimas, aiškiai nurodant, kokią pavardę – santuokinę ar ikisantuokinę kiekvienas iš sutuoktinių pasirinks po santuokos nutraukimo, taip pat sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimas arba turi būti nurodyta, kad sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nereikalingas, jei abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus ir darbingi.

Sprendimas dėl turto padalinimo – galutinis ir ateityje nekeičiamas

Pažymėtina, kad po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos (teismo sprendimas įsiteisėja praėjus 30 dienų nuo tokio teismo sprendimo priėmimo) sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo klausimai nebegali būti sprendžiami iš naujo, todėl šie klausimai sutartyje dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu turi būti išspręsti itin atidžiai ir rūpestingai, ką paprastai gali užtikrinti tik kvalifikuotas, detalėms atidus teisininkas profesionalas (advokatas ar advokato padėjėjas).

Tuo tarpu nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimai gali būti teisme sprendžiami ir ne kartą, jei pasikeičia esminės aplinkybės, lemiančios būtinumą peržiūrėti šiuos klausimus, pavyzdžiui, iš esmės pablogėja išlaikymą privalančio teikti tėvo turtinė padėtis.  

Jei taikiai susitarti nepavyksta – pirmiausiai mediacija

Jeigu skaitytojai nepavyks įtikinti savo sutuoktinį nutraukti santuoką bendru sutikimu arba, kaip ji nurodo, vieną dieną jos sutuoktinis sutinka, kitą dieną nebesutinka nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, tokiu atveju skaitytojai siūlytumėme nedelsiant inicijuoti privalomąją ikiteisminę mediaciją – jas vykdo mediatoriai, tuo tikslu skaitytojai kreipiantis arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus skyrimo, arba tiesiogiai į privatų mediatorių.

Pažymėtina, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos visi šeimos ginčai, tarp jų – ir dėl santuokos nutraukimo (kada patiems sutuoktiniams nepavyksta susitarti taikiai), Lietuvos teismuose gali būti sprendžiami tik po to, jei sutuoktiniams nepavyksta išspręsti šeimos ginčo privalomosios ikiteisminės mediacijos būdu ir tai patvirtina išduota mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, kuri turi būti pridedama prie ieškinio teismui. Todėl mediatoriaus pažyma apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą būtų vienintelis būdas skaitytojai, jai siekiant toliau kreiptis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

Kita vertus, galbūt mediatoriui privalomosios ikiteisminės mediacijos proceso metu pavyktų įtikinti skaitytojos sutuoktinį santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu. Pažymėtina, kad mediatoriai išduoda pažymą apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą tiek tais atvejais, kada sutuoktiniams nepavyksta taikiai susitarti dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų, tiek tais atvejais, kai kita šalis net nereaguoja į gautą iš mediatoriaus pranešimą dėl privalomosios ikiteisminės mediacijos iniciavimo ir į jį neatsako per nustatytą terminą – paprastai per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

Nepavykus mediacijai, teikiamas ieškinys teismui

Skaitytojai nutraukiant santuoką ginčo tvarka, be mediatoriaus pažymos apie privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigą, bus reikalingi tie patys, aukščiau jau išvardinti dokumentai, kurie turės būti pridedami prie ieškinio teismui, t. y. santuokos liudijimas arba santuokos sudarymo įrašas, kurių originalas santuokos nutraukimo proceso metu turės būti pristatytas teismui, vaikų gimimo liudijimai, kredito, lizingo sutartys, jų grąžinimo grafikai, duomenys apie kreditų ir mokėtinų lizingo įsipareigojimų likučius, duomenys apie kitus kreditorius, skolų kilmę, jų atsiradimo pagrindą, skolų likučius, VĮ Registrų centro pažymos apie kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, įmonių akcijas, dalis, pajus ir AB Regitros pažymos apie kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotas transporto priemones ir (arba) naudojimo teises, pažymos apie kitą registruotiną turtą (galvijus ir kt.) ir kiti dokumentai.

Ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, bendro turto padalijimo ir kitų klausimų paprastai rengia advokatas ar advokato padėjėjas.

Pastaba: atsakymai į skaitytojų klausimus yra bendro pobūdžio, skelbiami teisinių žinių švietimo tikslais ir neprilygsta individualiai advokato konsultacijai.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje "Šilalės artojas"