Dažnas vyresnio amžiaus asmenų susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes – ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų, paaiškino advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė.

"Šilalės artojo" skaitytojos klausimas: „Esu 90-ies metų senolė, noriu perrašyti visą savo turtą sūnui. Ar reikia kitų vaikų sutikimo ir kokios išeitys be testamento?“

Atsako advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė:

- Kadangi skaitytoja nurodė, kad ji nenori sudaryti testamento, o taip pat suformulavo, kad turtą perleidžia vienam sūnui iš kelių vaikų, šiuo atveju galimi variantai būtų turto perleidimas dovanojimo sutartimi arba rentos sutartimi.

Kai kalbama apie vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir savarankiški, tėvams nėra jokių apribojimų ir jiems nereikia kokio nors vaikų sutikimo ar leidimo, sprendžiant, ką daryti su savo turtu. Vaikams nepriklauso tėvų turtas ir tėvai turi teisę patys laisvai priimti sprendimą dėl to, ar nori kažkam perleisti savo turtą ir kokiu būdu tai padaryti. Taigi, ir skaitytoja, priimdama sprendimą dovanojimo ar rentos sutartimi perleisti savo turtą tik vienam iš vaikų, neturi pareigos šio sprendimo derinti su savo kitais vaikais.

Nuosavybės pasikeitimas – nuo dovanojimo momento

Dovanojimo sutartis – tai sandoris, kuriuo viena šalis (šiuo atveju būtų senolė) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (šiuo atveju – sūnui). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Notarinės formos nesilaikymas dovanojimo sutartį daro negaliojančia.

Svarbu tai, kad šiuo atveju nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio, skaičiuojamo nuo padovanoto turto vertės, nes įstatymas numato tokios prievolės išimtį, kai turtas dovanojamas sutuoktiniui, savo vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.

Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Taigi, senolei padovanojus nekilnojamąjį turtą savo sūnui, šis toliau galėtų turtu laisvai disponuoti savo nuožiūra – jį remontuoti, nuomoti, dovanoti, parduoti kitiems asmenims ir t.t.

Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Visais atvejais dovanotojas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo turi kreiptis į teismą.

Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą. Tačiau teismas tokiu pagrindu nenaikina dovanojimo sutarčių, todėl sprendimą dovanoti turtą turėtų reikėtų priimti tik tvirtai jį apsvarsčius.

Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai. Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus). Taigi, teismas išsamiai ištiria visas bylos aplinkybes ir jas kiekvienu atveju vertina individualiai.

Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją. Tokiais atvejais yra sudaroma rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartis.

Sudarius rentos sutartį – įpareigojimai naujajam turto savininkui

Jei skaitytoja siekia ne tik perleisti turtą sūnui, bet ir užsitikrinti jo priežiūrą bei aprūpinimą senatvėje, tuomet tinkamesnis variantas yra sudaryti ne dovanojimo, o rentos sutartį.

Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus – rentos mokėtojas. Rentos sutartis taip pat turi būti tvirtinama notaro.

Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra – pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas. Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.  

Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu. Skirtingai negu dovanojimo atveju, sudarius rentos sutartį, naujasis savininkas negali laisvai disponuoti įgytu nekilnojamuoju turtu, nes, norėdamas jį perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į jį, jis gali tai padaryti tik turėdamas išankstinį rašytinį notariškai patvirtintą rentos gavėjo sutikimą.

Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį. Tokiais atvejais teismas individuliai vertintų visas aplinkybes, susijusias su tuo, kaip sūnus, kuris yra rentos mokėtojas, vykdė rentos sutartyje nustatytas pareigas, ir priimtų atitinkamą sprendimą.

Tuo tarpu testamentu turtas pereina kito asmens nuosavybėn tik po palikėjo mirties, o iki palikėjo mirties teisė valdyti, naudoti ir disponuoti tuo turtu, tame tarpe teisė sudaryti naują testamentą, kuriuo šis turtas gali būti paliekamas bet kuriam kitam įpėdiniui, priklauso palikėjui.

Apibendrinant atsakymą į skaitytojos klausimą, pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo skaitytojos poreikių, t. y. ar jai yra reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt. Rentos sutartis vyresnio amžiaus asmeniui visada yra saugesnis variantas, užtikrinantis, kad juo bus rūpinamasi iki mirties ir jis nebus „išvarytas į gatvę“, tačiau varžantis asmens, kuriam turtas perleidžiamas, galimybes tuo turtu laisvai disponuoti iki asmens mirties.

Bet kuriuo atveju tiek dovanojimo, tiek rentos sutartyse turėtų būti numatytos aiškios ir konkrečios sąlygos, taip išvengiant rizikos, kad ateityje tarp šalių kils ginčai.

 

Pastaba: atsakymai į skaitytojų klausimus yra bendro pobūdžio, skelbiami teisinių žinių švietimo tikslais ir neprilygsta individualiai advokato, advokato padėjėjo konsultacijai.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje "Šilalės artojas"