Nuo neatmenamų laikų žmogus išgyveno tik todėl, kad medžiojo. Tačiau ilgainiui, gerėjant materialinei būklei, medžioklė tapo pramoga, hobiu, kai nereikia medžioti vien tam, kad turėtum ką valgyti. Kadangi ši pramoga susijusi su ginklų naudojimu, žvėrių atranka ir medžiokle, natūralu, kad šią veiklą labai griežtai reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kiti poįstatyminiai teisės aktai. Atsakymus į dažniausiai pasitaikančius medžiotojų ir su medžiokle susijusius klausimus pateikė 22 metų advokato ir 27 metų medžiotojo stažą turintis advokatas Remigijus Jakštas.
Lietuvoje medžiotojų klubai yra sustiprėję materialiai, pastaruoju metu jie rengia įvairias šventes visuomenei, rūpinasi faunos išsaugojimu, nuolat maitina žvėris, dėl ko miškuose padaugėjo stirnų, elnių, briedžių, išaugo ir kitų gyvūnų (lūšių, vilkų bei pan.) populiacijos.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija aktyviai prisideda prie medžioklės tradicijų populiarinimo, tačiau medžiotojas visuomenėje vis dar vertinamas gana neigiamai. Iš dalies tai lemia ir pačių medžiotojų padaromi įvairūs administraciniai nusižengimai, kurie įstatymų dažnai traktuojami šiurkščiais pažeidimais, nors dar visai neseniai jie iš viso nebuvo laikomi pažeidimais.
Iš praktikos pastebėtina, kad medžiotojai ne visada žino naujausius teisės aktų pakeitimus, taip pat jie neretai vengia skųsti jų atžvilgiu pareigūnų priimtus nutarimus, baiminantis, kad vėliau nebūtų sulaukta savotiško keršto. Manytina, kad tie laikai jai seniai praeityje, o klaidų daro ir medžiotojai, ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Primintina, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 straipsnis), todėl jokiu būdu nereikia baimintis skųsti pareigūnų priimtų nutarimų, jeigu tam yra pagrindas.
Žemiau pateikiame advokato Remigijaus Jakšto atsakymus į dažniausius klausimus, kylančius tiek medžiotojoms, tiek kitiems visuomenės nariams.
Ar, atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro paplitimą, yra skatinamas šernų medžiojimas?
Šiuo metu, Lietuvoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui, skatinama šernų medžioklė, ir anksčiau valstybė už tai netgi mokėjo išmokas. Tačiau tuo pačiu galioja ir bendri tarpusavuje prieštaringi teisės aktų reikalavimai, kaip antai, jeigu šernas sumedžiojamas neteisėtai (pvz., neįrašant nušauto žvėries į medžioklės lapą, neleistinu medžioklės būdu – nušaunant iš automobilio, naudojant naktinio matymo optiką ir pan.), medžiotojas bus baudžiamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio dalį, numatančią baudą nuo 600 iki 1 800 eurų, šautuvo ir automobilio konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą nuo trijų iki penkerių metų. Traktuojama, kad neteisėta medžiokle yra padaroma žala gamtai, kuri už šerną siekia nuo 1600 iki 3000 eurų (priklausomai nuo to, kur šernas buvo sumedžiotas, – miške, parke ar draustinyje), neatsižvelgiant į tai, kad šernų medžioklė yra skatinama. Kita vertus, už numuštą žvėrį kelyje, kur už žvėrių saugumą atsako valstybė, žala gamtai neskaičiuojama.
Ar galima žvėrį išdoroti namuose, kur yra tam įrengtos tinkamos sąlygos?
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 47 punktą kiekvienas medžiotojų būrelis privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ir atliekų duobę bei tik juose išdoroti žvėris. Pažeidus šį reikalavimą, Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę – įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 50 eurų.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kad medžiotojų klubai, nors ir įsirengia pirminio apdorojimo aikšteles, tačiau tokios aikštelės dažnai neturi stogo, vandens, todėl, esant blogoms oro sąlygoms, medžiotojai linkę žvėris išdarinėti savo namuose, kur yra tinkamesnės sąlygos. Nors šis pažeidimas ir nepriskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, tačiau už pakartotinį tokio pažeidimo padarymą jau numatyta griežtesnė – nuo 90 iki 300 Eur – bauda bei galimas įrankių ir priemonių (peilių, automobilio) konfiskavimas.
Pabrėžtina, kad bet koks pakartotinis Medžioklės taisyklių pažeidimas kvalifikuojamas labai griežtai atitinkama Administracinių nusižengimo kodekso 290 straipsnio dalimi (o ne kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė), už ką įstatymas numato ne tik labai dideles baudas (nuo 300 iki 2500 Eur), bet ir priemonių, įrankių (šautuvo, automobilio) konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 5 metų bei padarytos žalos gamtai atlyginimą.
Kokie dažniausiai pasitaikantys šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai? Ar dažnai teismai mažina pareigūnų paskirtas sankcijas?
Šiurkštiems Medžioklės taisyklių pažeidimams priskiriama gyvūno, kurį draudžiama atitinkamu laikotarpiu medžioti, sumedžiojimas, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas. Už šias veikas numatyta griežta administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 iki 1800 eurų, medžioklės įrankių ir priemonių (šautuvo, automobilio) konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas iki 5 metų. Pažeidėjas taip pat privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.
Dažniausiai šie pažeidimai kvalifikuojami, kai sumedžiotas žvėris neįrašomas į medžioklės lapą, sumedžiojamas neteisėtu būdu arba sumedžiojamas laikotarpiu, kai jie nemedžiojami.
Norėčiau pasidalinti viena šių metų istorija iš savo darbo praktikos. Vieno medžiotojų klubo medžiotojas neteisėtai sumedžiojo ragus numetusį stirniną, jo neįrašė į medžioklės lapą, išdorojo pas draugą ūkiniame pastate. Važiuojant namo, buvo sustabdytas bri patikrintas. Už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai konfiskavo medžiotojo šautuvą, automobilį, jam taip pat buvo atimta teisė medžioti. Dar labiau nepasisekė stirniną padėjusiam išdoroti draugui – jis ne tik buvo nubaustas 800 eurų dydžio bauda, bet ir trejiems metams buvo iš jo atimta teisė medžioti, nes jis neįsitikino ir dorojimo metu net nežinojo, kad stirninas sumedžiotas neteisėtai ir neįrašytas į medžioklės lapą. Šiuo metu byla dar nagrinėjama teisme, tikėtina, kad klientui bus bent sutrumpintas terminas, draudžiantis medžioti, nes pagal suformuotą teismų praktiką teismai gana dažnai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, švelnina pažeidėjams paskirtas sankcijas. Viešai pripažįstama, kad baudos už medžioklės, žvejybos taisyklių pažeidimus Lietuvoje yra vienos didžiausių visoje Europoje.
Teko neseniai teisme atstovauti ir kito klubo medžiotoją, kuris tariamai pagal liudytojo parodymus stirniną buvo nušovęs iš automobilio, o jo kolega medžiotojas netgi raštu pareigūnams tai patvirtino. Kadangi Aplinkos apsaugos departmento pareigūnai buvo padarę įvairių procesinių pažeidimų, klientą pavyko visiškai reabilituoti – teismas jį išteisino. Nors vertinant moraliai, gal dėl šio įvykio ir išliko tam tikrų abejonių, bet situacija įvertintina teisiškai.
Šilališkių medžiotojų bendruomenei turbūt puikiai žinomas pernykštis sausio mėnesį garsiai nuskambėjęs įvykis, kai viename medžiotojų klube buvo sumedžiotas elnias, įrašytas į medžioklės lapą, ir kolegų prašymu medžioklėje nedalyvavęs medžiotojas jį su savo traktoriumi pargabeno į pirmino apdorojimo aikštelę. Jau dorojimo metu paaiškėjo, kad elnias buvo sumedžiotas viršijus limitą, vadinasi, neteisėtai. Advokatų kontoros klientas medžiotojas, traktoriumi gabenęs elnią, pareigūnų buvo nubaustas itin griežtai – 800 eurų dydžio bauda, jam buvo atimta teisė medžioti trejiems metams bei konfiskuotas apie 60 000 eurų vertės traktorius. Po metų trukmės bylinėjimosi teismas vasarį paskelbė sprendimą, kuriuo kontoros klientą visiškai išteisino, nenustatęs jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
Taigi, ne visada ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai būna teisūs, kaip paliudija ir paminėti pavyzdžiai iš darbo praktikos. Tačiau, žinoma, pareigūnų teisėtus reikalavimus privaloma vykdyti, o, ar jie buvo teisėti, visada sprendžia teismas.
Šie paminėti teismų sprendimai buvo labai palankūs kontoros klientams, tačiau bet kuriuo atveju klientas turi pats turėti norą ir ryžtą ilgai įrodinėti savo tiesą ne tik teismui, bet ir kitiems klubo nariams, kurie paprastai labai dažnai be pagrindo pakeičia požiūrį į pažeidėją. Ypač į tai jautriai reaguoja vyresnio amžiaus medžiotojai.
Ne paslaptis, kad paskutiniu metu teismuose yra gana daug bylų ir tarp pačių klubo narių – dėl pašalinimo iš klubo narių, įvairių drausminių nuobaudų ginčijimo ir pan., kas, be abejo, tarp medžiotojų sukelia ginčus ir medžioklė tampa nebe poilsiu, o tikru nervų karu. Tokie atvejai neprisideda prie medžioklės tradicijų puoselėjimo ir medžiotojų autoriteto populiarumo visuomenėje.
Bet koks Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų patikrinimas sukelia streso medžiotojui. Ar pareigūnai nepiktnaudžiauja savo teisėmis?
Paskutiniu metu televizijoje gana dažnai rodomi įvairūs Medžioklės taisyklių pažeidėjai. Stebint iš šalies, pastebėtini ir neteisėti pareigūnų veiksmai – kaip jie patenka į medžiotojų gyvenamąją vietą, be teisinio pagrindo apžiūrinėja asmeninius daiktus. Pagal įstatymą pareigūnai be savininko sutikimo neturi teisės tikrinti gyvenamųjų patalpų, tai gali atlikti tik policijos pareigūnai.
Taip pat labai dažnai įvairūs pirminiai paaiškinimai pažeidėjui yra vos ne diktuojami, kaip turi būti parašyti. Asmeniui dažnai labai aptakiai išaiškinama jo teisė atsisakyti duoti paaiškinimus, parodymus. Ne visais atvejais tai – teisingiausias sprendimas, bet visada reikia atsiminti ir žinoti, kad, jei asmuo įtariamas padaręs pažeidimą, jis nuo pirmos apklausos turi teisę turėti advokatą, kas ateityje dažnai lemia lengvesnį veikos kvalifikavimą, švelnesnę nuobaudą ar pan.
Bet kuriuo atveju būtina atsiminti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai ir dažnai jie sumažina pareigūnų paskirtas baudas ar skiria švelnesnes sankcijas, nei numato įstatymas, nes tokią galimybę numato Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Žmogus neturi visą gyvenimą jaustis kaltas vien todėl, kad galbūt nežinodamas įstatymo netyčia jį pažeidė. Bet kuriuo atveju medžiotojams linkiu teisėtai ir teisingai mėgautis medžioklės teikiamais malonumais bei gerbti juos tikrinančius pareigūnus. Klaidų padarome visi, svarbu tinkamai pasimokyti iš svetimų klaidų ir jų nekartoti.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje "Šilalės artojas"