Ar žinojote, kad administraciniai ginčai gali būti sprendžiami ne tik teisme?
Lietuvoje yra taikomas platus ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo modelis, kuris apima nacionaliniu lygmeniu veikiančias ikiteismines institucijas ir specializuotas komisijas, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisiją ir Mokestinių ginčų komisiją. Ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka tam tikrais atvejais yra privaloma arba priešingai – ji egzistuoja, tačiau ja naudotis nėra privaloma. Advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai teisininkė Klaudija Jagminaitė pateikia keletą atrinktų įstatyme reglamentuotų atvejų, kurių sąrašas nėra baigtinis, kada asmeniui yra (ne)privaloma pasinaudoti ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka.
Ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra privalomas tokiais įstatyme numatytais atvejais: 1) dėl negalios nustatymo atvejų – juos nagrinėja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra arba Lietuvos administracinių ginčų komisija; 2) mokestiniai ginčai – juos nagrinėja centrinis mokesčių administratorius ir (arba) Mokestinių ginčų komisija; 3) skundai dėl VĮ Registrų centro teritorinio skyriaus sprendimo bei dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo – juos nagrinėja VĮ Registrų centras; 4) skundai dėl žemės sklypų ir su jais susijusių klausimų įstatyme numatytais atvejais – juos nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas; 5) skundai dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) – juos nagrinėja šio fondo valdyba.
Ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra neprivalomas tokiais įstatyme numatytais atvejais, t. y. kai nagrinėjami: 1) skundai dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais – tokius skundus nagrinėja fondo valdyba; 2) skundai dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių aktų ar jų tarnautojų veiksmų (neveikimo) teisėtumo sprendžia – tokius skundus nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Svarbu paminėti tai, kad asmeniui, kai yra nustatyta privaloma ikiteisminė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, ja nepasinaudojus, asmuo netenka teisės kreiptis į administracinius teismus. O tais atvejais, kai asmuo pasinaudoja (ne)privaloma ikiteismine administracinių ginčų tvarka, ir vėliau kreipiasi į administracinius teismus, pastarieji gali pakeisti, panaikinti arba palikti nepakeistą ikiteisminės administracinių ginčų institucijos ar specializuotos komisijos priimtą sprendimą.
Tačiau asmens patirtos proceso išlaidos yra priteisiamos tik ginčą nagrinėjant teisme ir, kaip bebūtų gaila, ikiteisminėje administracinių ginčų nagrinėjimo stadijoje patirtos proceso išlaidos nėra atlyginamos iš tokią bylą pralaimėjusios šalies. Todėl, kai administraciniam ginčui spręsti ikiteisminė procedūra nėra privaloma, vertėtų pagalvoti, ar Jūsų atveju ji išties būtų tikslinga.
Advokatas nei ikiteisminėje, nei teisminėje administracinių ginčų nagrinėjimo instancijoje nėra privalomas, tačiau, pasitelkus advokatą, Jūsų interesai, be abejonės, bus profesionaliai ginami, todėl savo teisinėmis žiniomis, ypač jei pats nesate teisininkas profesionalas, kliautis nerekomenduojame.
Taigi, jeigu Jūs vis dar manote, kad administracinio ginčo nagrinėjimas gali vykti tik administraciniuose teismuose, klystate, asmeniui naudingais bei priimtais atvejais siūlome išbandyti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą institucijose ir (ar) specializuotose komisijose.
