Kai ginčo šalys nesutaria dėl teismo eksperto kandidatūros, teismas ieško sprendimo, užtikrinančio jų lygiateisiškumą

Ar teismo ekspertizę turi atlikti vienos iš ginčo šalių pasiūlytas ekspertas, kai kita šalis jo kandidatūrai nepritaria? O gal teismas turėtų pasirinkti kitą sprendimą, kuris užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą? Šis klausimas tampa ypač aktualus bylose, kurioms išnagrinėti yra reikalingos specialiosios žinios, pavyzdžiui, statybų techninės srities, o teismo ekspertizės išvados gali turėti reikšmingos įtakos teismo sprendimui.

Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką ir pasirinko sprendimą, užtikrinantį abiejų ginčo šalių lygiateisiškumą skiriant teismo ekspertizę.

Civilinėje byloje ieškovė, užsiimanti nekilnojamojo turto nuoma, pareiškė ieškinį atsakovui – pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriui – dėl 150 000,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ginčas kilo dėl atsakovo administruojame pastate įgriuvusios trečiojo aukšto perdangos ir, atitinkamai, dėl pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybės, jam vykdant pastato priežiūros pareigas. Viena iš esminių aplinkybių byloje, kurią reikėjo nustatyti, buvo pastato trečiojo aukšto perdangos griūties priežastys.

Ieškovė nurodė, kad administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, o atsakovas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, teigė, kad perdangos griūčiai reikšmingos įtakos galėjo turėti pačios ieškovės veiksmai – palėpėje sukrautas statybinis betoninis laužas ir žemiau griuvusios perdangos buvusiose patalpose išardytos pertvaros. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios techninės žinios, teismas pripažino, jog byloje būtina skirti techninę teismo ekspertizę.

Tačiau, sprendžiant teismo ekspertizės skyrimo klausimą, ieškovė ir atsakovas pasiūlė skirtingas teismo ekspertų kandidatūras, įrodinėdami savo siūlomo teismo eksperto kandidatūros tinkamumą. Abi šalys nesutiko su priešingos šalies pasiūlyta kandidatūra ir pateikė savo klausimus, į kuriuos pageidavo gauti ekspertų atsakymus. Šioje situacijoje teismas susidūrė ne tik su būtinybe nustatyti perdangos griūties priežastis, bet ir su poreikiu užtikrinti, kad teismo ekspertizės skyrimo procesas nepažeistų ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad abu pasiūlyti ekspertai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turi reikiamą kvalifikaciją tokio pobūdžio ekspertizei atlikti. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nusprendė teismo ekspertizę pavesti atlikti abiem ginčo šalių pasiūlytiems teismo ekspertams bendrai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ginčo šalys nesutaria dėl eksperto kandidatūros ir nepritaria viena kitos pasiūlymams, teismas, esant galimybei, turi ieškoti būdų užtikrinti šalių lygiateisiškumą. Tai gali būti įgyvendinama skirtingais būdais: ekspertizę pavedant teismo iniciatyva parinktam ekspertui, abiejų šalių pasiūlytiems ekspertams bendrai arba sudarant ekspertų grupę, į kurią būtų įtraukti abiejų šalių pasiūlyti ekspertai ir teismo iniciatyva parinktas ekspertas.

Nagrinėjamoje byloje teismas pavedė teismo ekspertizės atlikimą abiejų ginčio šalių pasiūlytiems  teismo ekspertams, įpareigodamas juos pateikti į bylą bendrą išvadą. Tokiu būdu kiekvienai šaliai buvo suteikta galimybė, pasitelkiant jos pasiūlytą kvalifikuotą specialistą, dalyvauti nustatant ginčui reikšmingas technines aplinkybes. Ekspertams pavesta nustatyti pagrindinę perdangos griūties priežastį, įvertinti iki griūties atliktus statybos darbus, jų atitiktį normatyviniams techniniams reikalavimams ir galimą įtaką konstrukcijų griūčiai ir pateikti bendrą išvadą dėl nustatytų aplinkybių.

Taigi, kai teismo ekspertizės išvados gali turėti esminės reikšmės bylos baigčiai, svarbu užtikrinti ne tik skiriamo teismo eksperto kompetenciją, bet ir paties teismo ekspertizės skyrimo proceso objektyvumą. Ginčo šalių nesutarimas dėl teismo eksperto kandidatūros neturėtų tapti kliūtimi išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teismas, įvertinęs konkrečios bylos situaciją, turi galimybę pasirinkti tokį teismo ekspertizės atlikimo modelį, kuris leistų išsaugoti šalių procesinių teisių pusiausvyrą.

Daugiau skaitykite: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-320-618/2023.

 

Paskelbta 2026-11-16

Paveikslėlis iliustracijai sukurtas naudojant dirbtinį intelektą