Laimėta byla dėl to, kas turi atlyginti daugiabučio vandentiekio avarijos remonto išlaidas

Po daugiau nei 3 metų intensyvaus bylinėjimosi teisme advokatų kontoros JLEGIS Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatei Astai Jakštienei pavyko apginti kliento – daugiabučio namo administratoriaus ir tuo pačiu namo gyventojų teises prieš viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją Klaipėdos mieste. 

DĖL KO KILO GINČAS?

2020 m. vasarą daugiabučio namo Klaipėdoje šilumos punkto patalpose trūko geriamo vandens vamzdynas prieš įvadinę namo sklendę ir apskaitos prietaisą bei buvo apipiltos rūsio ir šilumos punkto patalpos. Vandens vamzdis buvo pažeistas korozijos ir nesandarus.

Namo administratorius kreipėsi į viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją Klaipėdos mieste (toliau – „Tiekėjas“) su prašymu dėl avarijos likvidavimo. Tiekėjas likvidavo vandentiekio avariją, tačiau už atliktus darbus pateikė sąskaitą namo administratoriui. 

Namo administratoriui nesutikus apmokėti sąskaitos, kilo ginčas, kurį išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė Tiekėjo ieškinį, o pastarajam pateikus apeliacinį skundą – Klaipėdos apygardos teismas jį taip pat atmetė visiškai. 

KĄ KONSTATAVO TEISMAI?

Klaipėdos apygardos teismas (civilinės bylos Nr. e2A-751-642-2023) konstatavo, kad šiuo atveju ginčo santykiams taikytinas LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau - GVTNTĮ). 

Pagal GVTNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pareigą užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, o GVTNTĮ 3 straipsnio 7 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba –  geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui (GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalis).

Šiuo atveju 2005 m. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi buvo nurodyta, kad Tiekėjo vandentiekio eksploatacijos riba baigiasi ties išorine namo siena, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. GVTNTĮ reglamentavimas pasikeitė ir įstatymas nebenumato galimybės šalims susitarti dėl eksploatacijos ribų. GVTNTĮ 3 straipsnio 17 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas vietų, kurios gali būti laikomos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, nurodant, kad konkreti vieta pasirenkama ne šalių susitarimu jų nuožiūra, o nustatoma pagal abonento ir vartotojo kategoriją – vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas. Taigi pagal paminėtą teisinį reguliavimą, jokie individualūs susitarimai nėra galimi.

Tai paneigė visus Tiekėjo argumentus esą geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra daugiabučio namo išorinėje sienoje. Kadangi nagrinėjamu atveju vanduo buvo tiekiamas daugiabučiam namui, todėl abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra laikytina būtent daugiabučio namo įvadas, o ne namo siena. 

SVARBU

Be to, GVTNTĮ viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus įpareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasiūlyti vartotojams ir abonentams pasirašyti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutartis, atitinkančias GVTNTĮ nuostatas. Šiuo atveju, akivaizdu, tai nebuvo padaryta ir, Tiekėjas, vadovaudamasis jau pasenusia, teisės aktų neatitinkančia sutartimi, siekė pašalinti savo atsakomybę dėl daugiabučiame name įvykusios vandentiekio avarijos ir jos likvidavimo, teigdamas, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba laikytina išorinė daugiabučio namo siena.

Teismai taip pat atkreipė dėmesį į GVTNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame numatyta, jog geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo naudoti ir prižiūrėti ne tik nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tačiau ir bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. 

Taigi šiuo atveju byloje net ir konstatavus, kad vandentiekio tinklo atkarpa, esanti daugiabučio namo viduje nuo pastato sienos iki vandens apskaitos mazgo, nuosavybės teise Tiekėjui nepriklauso, tačiau atsižvelgus į tai, kad ši vandentiekio tinklo atkarpa yra reikalinga viešosioms geriamojo vandens tiekimo paslaugoms teikti, o jos savininkas nežinomas, t. y. pastaroji yra bešeimininkė, už jos eksploatavimą ir remontą yra atsakingas būtent Tiekėjas.

REKOMENDACIJA DAUGIABUČIŲ NAMŲ ADMINISTRATORIAMS

Reziumė po bylos: daugiabučių namų administratoriams, kuriems pavesta atstovauti ir ginti daugiabučių namų gyventojų interesus valdant bei naudojant bendrojo naudojimo objektus, tarp jų – ir daugiabučių namų vamzdynus, rekomenduojame itin atidžiai sekti su viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Klaipėdos mieste pasirašytas bei naujai pasirašomas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, į kurias privaloma įtraukti geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribą, Nuo šios ribos priklauso, ar vandentiekio avarijos likvidavimo darbai bus ar nebus atliekami namo gyventojų lėšomis.