Laimėtos bylos dėl gyventojų atsisakymo įsileisti į savo butą tikslu jame atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus

Kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatei Astai Jakštienei pavyko apginti klientų interesus viena paskui kitą sekusiose bylose (civilinėse bylose Nr. e2-269-793/2023, Nr. e2A-532-524/2023, Nr. e2-654-637/2023, Nr. e2A-404-459/2024), kuriose butų savininkai trukdė daugiabučio namo administratoriui atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, atsisakydami įsileisti rangovą į savo butus tikslu leisti juose atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus. O, neatlikus darbų butuose, namų renovacijos procesai negalėjo būti užbaigti ir priduoti valstybinėms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.

Vienoje iš šių bylų atsisakymas įsileisti į butą rangovą daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams atlikti buvo grindžiamas tuo, kad to konkretaus buto gyventojai nepritarė daugiabučio namo renovacijai (modernizavimui), kitoje byloje – kad pagal ankščiau teisėtai atliktą buto rekonstrukciją prie buto esantis balkonas tapo buto dalimi – erkeriu ir buto gyventojos privačia nuosavybe (nebe bendro naudojimo objektas), dėl ko jame nebegalėjo būti atliekami daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai.

Abejose bylose teismai laikėsi vieningos pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 6 dalį butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai <...> galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Kitoks nurodytų normų aiškinimas prieštarautų ir demokratijos principo esmei (sprendimų priėmimo balsų dauguma ir priimtų sprendimų privalomumo netgi tiems asmenims, kurie pasisakė prieš ar susilaikė) bei elementariai logikai – daugumos savininkų balsų dauguma priėmus tam tikrą sprendimą, reikėtų gauti dar ir atskirai kiekvieno bendraturčio sutikimą. Tokiu atveju balsų dauguma priimami sprendimai netektų bet kokios prasmės, nes darbams, nesusijusiems su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, atlikti būtų reikalingas absoliučiai visų (100 procentų) bendraturčių sutikimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra numatytas sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma ir priimtų sprendimų privalomumas visiems savininkams.

Be to, pagal teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką, tiek balkonas, tiek erkeris yra bendro naudojimo objektas, kurie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra buto savininko privati nuosavybė (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-1092/2019).

Todėl teismai savo sprendimais įpareigojo butų savininkus įsileisti daugiabučio namo administratoriaus ir (ar) rangovo įgaliotus asmenis ir leisti bei netrukdyti jiems šiuose butuose atlikti teismų sprendimuose nurodytus konkrečius daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal techninį darbo projektą, o butų savininkams per nustatytą terminą nevykdant nurodytų įpareigojimų, leisti daugiabučio namo administratoriui be gyventojų sutikimo patekti į jų butus ir šiuose butuose atlikti nurodytus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams įgyvendinti, nes, neužbaigus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų per įstatyme nustatytą terminą, visiems namo gyventojams gali kilti neigiamų pasekmių, kadangi neįvykdžius projekte nustatytų sąlygų valstybės parama butų ir kitų patalpų savininkams gali būti nesuteikta.

Neapsiribojant tik šiuo atveju, iš praktikos matome, kad dažniausiai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbams prieštarauja nepasiturintys namo gyventojai, kurie už būsto šildymo išlaidas gauna kompensaciją, baimindamiesi, kad jie finansiškai nepajėgs padengti įmokų už namo renovaciją. Tačiau jie turėtų žinoti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Tokiu būdu tokie asmenys skatinami dalyvauti ir balsuoti už namo modernizavimo projektą, o, jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 12 straipsnio 21 dalis).

Taigi, džiugu, kad minėtose bylose pavyko pasiekti pergalę, ir kartu norime priminti, kad nereiktų vadovautis principais, kurie nesuderinami su įstatymais. Rekomenduojame pasidomėti, ar atliekami veiksmai yra išties teisėti, ir elgtis kaip sąžiningam piliečiui, o iškilus klausimams – kreiptis konsultacijos į advokatų kontorą „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai.