Sėkmingai apgintos tanklaivio kapitono teisės už įtariamą taršą Klaipėdos uosto akvatorijoje
Advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai vadovaujanti advokatė Asta Jakštienė, jai padedant advokato padėjėjai Redai Rimkienei, laimėjo painią, ypatingos kompetencijos ir žinių reikalaujančią administracinio nusižengimo bylą, kurioje advokatų kontoros klientas – tanklaivio kapitonas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 399 straipsnio 1 dalį, jam inkriminuojant Klaipėdos uosto laivybos taisyklių už uosto akvatorijoje esančios krantinės ir akvatorijos teršimą naftos produktais pažeidimą.
Klientas – tanklaivio kapitonas, nepripažindamas savo kaltės ir siekdamas, jog administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta, kreipėsi į advokatų kontorą „JLEGIS“, prašydamas teisinės pagalbos. Kliento teigimu ir remiantis kitais bylos duomenimis, tiek laivo apžiūros metu iš karto po įvykio, tiek laivo savininkui atlikus savarankišką tyrimą dėl galimos taršos šaltinių tanklaivyje paieškos, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ir gedimų dėl taršos pasklidimo, todėl advokatė Asta Jakštienė pateikė skundą apylinkės teismui institucijos, surašiusios nutarimą patraukti klientą administracinėn atsakomybėn, atžvilgiu.
Institucija, priėmusi nutarimą klientą pripažinti kaltu, teigė, jog tokie atlikti tyrimai negalėjo būti objektyviai teisingi, tad juos vertino kritiškai. Tačiau, apylinkės teismui apklausus eilę liudytojų, dirbančių Klaipėdos valstybinio jūrų uoste uosto akvatorijoje plaukiojančiame tanklaivyje, ir pasitelkus Aplinkos apsaugos departamento Jūros apsaugos inspekcijos specialistų žinias bei duomenis, buvo nustatyta, jog, apžiūrint kliento valdomą laivą, naftos produktų tarša nebuvo aptikta.
Nors kito, įvykio metu šalia plaukusio, laivo kapitonas teigė, jog praplaukiant kliento valdomam tanklaiviui, jis jautė specifinį naftos produktų skleidžiamą kvapą, tačiau apylinkės teismas, tenkinęs advokatės Astos Jakštienės skundą, pagrįstai konstatavo, jog toks kvapas iš praplaukiančio kliento valdomo tanklaivio yra objektyviai pagrįstas, kadangi laivo paskirtis – tanklaivis, skirtas naftos produktų gabenimui, todėl natūralu, jog galėjo būti jaučiamas naftos kvapas, tačiau stebėta galima tarša tik hipotetiškai siejama su praplaukiančiu tanklaiviu.
Šioje byloje taip pat kilo specialių žinių reikalaujantis klausimas, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje plaukusio tanklaivio, kurį kaip laivo kapitonas valdė klientas, palikta žymė buvo kilvaterinė linija, ar teršalų naftos produktais juosta. Byloje buvo detaliai ištirti vaizdo įrašai su akvatorijoje plaukusio tanklaivio vaizdu, taip pat apklausti aplinkosaugos specialistai, kurie nurodė, kad taršos naftos produktais nustatymas vizualiu būdu neįmanomas ir tam būtini laboratoriniai tyrimai.
Institucija, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu bei kliento skundo visišku patenkinimu, apskundė pirmosios instancijos teismo nutarimą. Institucija apeliaciniame skunde teigė, jog teismas nevertino ir nesivadovavo byloje surinktais pakankamais įrodymais. Esą yra aiškiai nustatyta, nuo kurios krantinės buvo pradėta absorbuoti uosto akvatorijoje pasklidusi tarša. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į institucijos pateiktus įrodymus, pažymėjo, kad pateikti duomenys nepaneigia aplinkybės, jog buvo surinkti teršalai, tačiau, kokie tai buvo teršalai – objektyvių duomenų nėra, kadangi surinktų teršalų laboratoriniai tyrimai atlikti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas vieningai pritarė pirmosios instancijos teismui, pasisakydamas, kad institucijos argumentas, jog įvykio metu uoste kitų laivų, be kliento valdomo tanklaivio, nebuvo, yra nepakankamas daryti išvadą, kad tarša kilo konkrečiai iš kliento valdomo laivo, nes autonominė laivų identifikavimo stebėjimo sistema fiksuoja tik didžiuosius laivus, tačiau nefiksuoja žvejybinių ar pramoginių laivelių, katerių, valčių, kurie taip pat varomi vidaus degimo varikliais ir naudoja degalus, kurie yra naftos produktai.
Taigi, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, kuomet visi bylos neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai, apeliacinės instancijos teismas (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-8-606/2024), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismui, pastarojo nutarimą ( (administracinio nusižengimo byla Nr. II-263-906/2024) paliko nepakeistą ir institucijos apeliacinio skundo netenkino. Vadovaujančios advokatės Astos Jakštienės, jai padedant advokato padėjėjai Redai Rimkienei, teisinės pagalbos klientui dėka ne tik kad buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, tačiau klientui buvo priteistos ir jo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
