Sutartimi numatyta bauda už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą: ar galima ją išieškoti pagal vykdomąjį raštą?
Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje įprastai nustatoma ne tik nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, bet ir bendravimo su vaiku tvarka. Siekdamos užtikrinti tinkamą šios tvarkos laikymąsi ir užkirsti kelią galimam vieno iš tėvų piktnaudžiavimui, šalys neretai susitaria ir dėl piniginės baudos už bendravimo tvarkos pažeidimus. Šalių susitartos baudos dydis atlieka prevencinę funkciją – ja siekiama paskatinti abu tėvus atsakingai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir netrukdyti kitam iš tėvų įgyvendinti teisės bendrauti su vaiku.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje teismų praktikoje, prie kurios suformavimo teko prisidėti mūsų advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „JLEGIS“ advokatei Astai Jakštienei ir advokato padėjėjai Redai Rimkienei, pateikė išaiškinimą, kad vien tai, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl baudos už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, nesudaro pagrindo šią baudą išieškoti pagal vykdomąjį raštą.
Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje jau yra numatyta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, kurios dydis gali siekti iki 300,00 Eur. Ja siekiama ne kompensuoti kitam iš tėvų galimai atsiradusius nuostolius, o daryti finansinį poveikį teismo sprendimo nevykdančiam tėvui ir užtikrinti realų teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepaneigė šalių teisės įtvirtinti konkrečią piniginę baudą teismo patvirtintoje sutartyje dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Tačiau išaiškino, kad tėvai, net ir įtvirtinę konkrečią piniginę baudą teismo patvirtintoje sutartyje, negali jos automatiškai išsiieškoti pateikdami teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Klausimas dėl tokios sutartinės baudos priteisimo turi būti sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, pareiškiant savarankišką ieškinį. Tai reiškia, kad šaliai, siekiančiai prisiteisti sutartyje numatytą baudą, teks inicijuoti naują bylą, įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas ir aplinkybes, kad kitas tėvas tikrai pažeidė bendravimo tvarką, bei dėl to yra patirta nuostolių. Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia apsunkintą šalių sutartyje numatytos baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl sutartyje įtvirtintos baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą priteisimą, turi būti įvertinta ir pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį paskirtos baudos suma, kuri įskaitoma į atlygintinų nuostolių (baudos) dydį. Taip siekiama išvengti dvigubo tos pačios žalos kompensavimo.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dar kartą patvirtina, kad šeimos teisinių santykių srityje itin svarbu ne tik tinkamai suformuluoti sutartines nuostatas, bet ir įvertinti jų teisinį įgyvendinimo mechanizmą bei galimybes ateityje realiai apginti pažeistas teises.
Paskelbta 2026 m. lapkričio 12 d.
