Straipsniai (Asmens duomenų apsauga. Žmogaus teisės)

Reaguojant į žinią, kad iš "Registrų centro" nutekėjo daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija surengė diskusiją "Asmens duomenų pažeidimas - ką daryti toliau?". Diskusijoje dalyvavo ir savo mintimis šia tema pasidalijo ir Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "JLEGIS" advokato padėjėja, kuri specializuojasi duomenų apsaugos teisėje, Dovilė Urnikienė.

Duomenų nutekėjimo iš Registrų centro tema vis dar kelia didžiules emocijas ir kasdien tampa vis labiau neraminanti. Aiškėja nauja informacija, leidžianti geriau suprasti įvykio mastą, tačiau kartu kelianti ir naujų klausimų. Kas iš tikrųjų slypi už šio duomenų nutekėjimo? Ar tai buvo kibernetinė ataka, vidinis aplaidumas, o gal tyčinis veiksmas? Savo įžvalgomis šia tema su TVP Wilno žiūrovais pasidalijo advokato padėjėja, besispecializuojanti duomenų apsaugos srityje Dovilė Urnikienė.

Įsivaizduokite: ramiai miegate savo namuose, kai pro langą pamatote jus filmuojantį droną. Išgąsdintas šokate iš lovos, užsimiršęs, kad esate nuogas. Kol sumojate užtraukti užuolaidas, dronas toliau jus filmuoja minutę-dvi. Galbūt tai tiktų filmo ar knygos siužetui? O ką pasakysite sužinoję, kad vienai LRT skaitytojai tokia istorija nutiko iš tikrųjų? Advokatų kontoros "JLEGIS" Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokato padėjėja Dovilė Urnikienė pasidalijo savo žiniomis apie privatumo apsaugą.

Mažai kam patiktų būti filmuojamiems kasdien, savo pačių kieme ar namuose. Vis tik asmens privatumas rūpi ne visiems – kai kurie įsirengia kameras neva dėl saugumo ar tvarkos palaikymo ir net nepagalvoja, kiek taisyklių patys pažeidžia ir kokių baudų gali susilaukti. Plačiau apie tai - straipsnyje, kuriame savo įžvalgomis pasidalijo advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.

Neretai tenka susidurti su nuomone – jei nuotrauka ar informacija viešai paskelbta socialiniame tinkle, vadinasi, visi tuo gali laisvai naudotis, t. y. nuotraukas, vaizdo medžiagą, tekstą platinti kitiems, panaudoti savo įrašams socialiniuose tinkluose, kuriamiems straipsniams, meno ar mokslo darbams ir pan. Vis dėlto Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatų kontoros "JLEGIS" Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokato padėjėja Dovilė Urnikienė, kuri specializuojasi duomenų apsaugos teisės srityje, atkreipė dėmesį, kad esama situacijų, kuomet net ir viešai paskelbta informacija nepraranda privatumui taikomos teisinės apsaugos.

Jau tapo įprasta, kad ugdymo įstaigos, pristatydamos savo veiklą ir pasiekimus, tinklapiuose, o neretai – ir paskyrose socialiniuose tinkluose, publikuoja nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose – akimirkos iš edukacinių veiklų, įvairių renginių, ekskursijų ir pan. Kada toks vaiko atvaizdo viešinimas internete yra teisėtas? Kviečiame portale LRT skaityti teisinį komentarą, kuriame savo įžvalgomis pasidalino advokatų kontoros "JLEGIS" Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokato padėjėja Dovilė Urnikienė kartu su kolege iš Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos - advokate Lina Alksniene.

Dažna ugdymo įstaiga, siekdama visuomenei pristatyti savo veiklą, turi susikūrusi paskyras socialiniuose tinkluose, o mokytojai – dar ir atskiras grupes, pokalbių kanalus, kur greitai ir patogiai komunikuoja su mokiniais ir jų tėvais. Neretai šitaip socialiniuose tinkluose atsiduria ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką vaikai veikia grupėje ar klasėje, ką patyrė edukacijų, ekskursijų, įvairių švenčių metu. Ar toks vaikų nuotraukų publikavimas visuomet yra teisėtas? LRT RADIJAS laidoje "10-12" savo įžvalgomis šia tema pasidalijo advokatų kontoros "JLEGIS" Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.

Dažnas privačios sodybos savininkas, siekdamas apsisaugoti nuo ilgapirščių ar viešosios tvarkos pažeidėjų, prie namo yra įsirengęs vaizdo kameras, kuriomis stebi aplinką. Pasitaiko, kad į vaizdo kamerų stebimą lauką patenka ir kitiems asmenims priklausanti teritorija, pastatai, transporto priemonės – ar tokiu atveju kaimynai gali reikšti pretenzijas, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) valdybos narė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė.

Pastaruoju metu išpopuliarėjusios vaizdo kameros ir aplinkos filmavimas neva savo saugumo sumetimais kelia vis daugiau klausimų. Ar tikrai galime filmuoti kur panorėję, ar tai nepažeidžia aplinkinių teisių? Kviečiame skaityti advokato padėjėjos Dovilės Urnikienės teisinį komentarą šia tema portale 15min.

Vis daugiau žmonių, siekdami apsisaugoti nuo užpuolikų ir vagių, kieme ar laiptinėje įsirengia vaizdo stebėjimo kameras. Tik štai čia atsiranda niuansų - ką galima filmuoti, siekiant nepažeisti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), ar ką daryti, jei kamera atgręžta į kaimyno ar mokyklos kiemą? Galiausiai, kaip susitarti dėl filmavimo, jei gyveni daugiabutyje ir ne visi kaimynai nori prarasti teisę į privatumą? Šia tema 15min žurnalistė Dalia Daškevičiūtė kalbėjosi su advokato padėjėja Dovile Urnikiene.